Tyrimas: Rusijos prekių embargas lietuviams atsiėjo 1,7 mlrd. Eur
Tai skelbiama spalį paviešintoje ES-Rusijos sankcijų poveikio analizės ataskaitoje, kurią parengė Tarptautinių ir plėtros tyrimų institutas Ženevoje (Graduate Institute of International and Development Studies).
Ataskaitoje skelbiama, kad Lietuvos eksportuotojai pagal realiai prarastus pinigus 2015 m, palyginti su 2013 m., atsidūrė 8-oje vietoje tarp 28 ES valstybių. Pagal prarastą Rusijos rinkos dalį atsidūrė 20-oje vietoje tarp 28 ES valstybių narių.
Kaip žinia po Krymo okupacijos 2014 m. ES įvedė sankcijas Rusijai. Pastaroji tų metų rugpjūtį įvedė ES maisto prekių importo iš ES embargą.
Briuselyje ES lyderiai š. m. spalio 20-21 d. aptarė ES Rusijai taikomas sankcijas, jų poveikį ir taikymo prielaidas ateityje. Tačiau sprendimų priimta nebuvo.
Dėl sankcijų taikymo bus apsispręsta š. m. gruodį arba 2017 m. sausį, kuomet baigia galioti birželį patvirtintas sankcijų paketas.
Kokie galimi dvišalės prekybos rėžimo scenarijai skaitykite čia.
Labiausiai kirto pienininkams
Tyrėjams vertinant atskirus dvišalės prekybos sektorius, matyti, kad Rusijos įvestas maisto prekių embargo poveikis Lietuvai vienas dramatiškiausių ES.
ES ir Rusijos sankcijų poveikio analizėje nurodoma, kad vertinant pagal tai, kiek ES narės parduoda už bendrosios ES rinkos ribų, t.y. trečiosiose šalyse, Lietuvos eksporto dalis į Rusiją per du metus susitraukė 9,1%, t.y. labiausiai po Latvijos (-10,7%) ir Estijos (-12,7%), kai ES lygiu eksportas į trečiasis šalis vidutiniškai per du metus sumažėjo tik 2,8%.
Ataskaitoje nurodoma, kad labiausiai - 82% - per du metus susitraukė Lietuvos maisto ir gyvų gyvūnų eksportas į Rusiją (SITC1 kategorija pagal Standartinį tarptautinį prekybos klasifikatorių). Gyvūninės ir ne gyvūninės kilmės alyvų, riebalų pardavimo apimtys Rusijoje taip pat krito 57% (SITC4).
Tyrėjai taip pat nurodo, kad šių kategorijų produkcijos importas į Rusiją labiausiai sumažėjo visos ES lygių.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::c48f3567-1432-4ab0-86d9-3d8fb3ab12df
Pateikti skaičiai patvirtina anksčiau skelbtas prognozes dėl poveikio atskiriems ūkio sektoriams. Pavyzdžiui, „Euromonitor International“ tik įsigaliojus prekių embargui 2014 m rugpjūtį skelbė, kad didžiausia dalis maisto ir gyvų gyvūnų eksporto į Rusiją keliauja iš Danijos ir Lietuvos, tad joms ir prognozavo didžiausius nuostolius.
VŽ jau rašė, kad labiausiai nukentėjo Lietuvos pienininkai - Lietuvos pieno ir pieno produktų eksportas į Rusiją per devynis 2015 m. sumažėjo 18 kartų ir tesiekė 5,6 mln. Eur, vietoje anksčiau buvusių 104 mln. Eur. 2009-2014 m. laikotarpiu Lietuva į Rusiją vidutiniškai kasmet eksportavo pieno produktų už 133 mln. Eur.
Rusija išliko eksporto tope
Kaip pažymima ataskaitoje, Lietuva, Latvija, Estija ir Lenkija, kurios yra aktyvios sankcijų taikymo Rusijai proponentės – patyrė didžiausius nuostolius, tačiau didelė netekčių dalis kompensuota eksportą iš Rusijos perorientavus į naujas rinkas. Tiesa, Lietuvos verslui perorientuoti prekybos srautų per du metus dar nepavyko: dvišalė prekyba su trečiosiomis šalimis, t.y. už ES ribų, 2015 m., palyginti su 2013 m., susitraukė 19%.
„Turiu pasibarstyti galvą pelenais, kai teigiau, kad Rusija nebebus mūsų viena pagrindinių eksporto rinkų“, – sako Gitanas Nausėda, SEB banko prezidento patarėjas.
Rusija 2016 m. išsaugojo pirmą vietą, kadangi sumenko eksportas į kitas rinkas. SEB duomenimis, Rusijai š. m. sausį-rugpjūtį (dominuojant reeksportui) teko 13,2% viso Lietuvos eksporto.
SEB prognozuoja, kad Rusija šiemet dar patirs nedidelį -0,4% BVP nuosmukį, o kitąmet pereis į kuklų 1% BVP augimą.
