„Snoro“ istorijoje – svarbi žinia sertifikatų ir obligacijų turėtojams
ESTT sprendime iš esmės pasirėmė ankstesne generalinio advokato išvada, o tai, pasak investuotojams atstovaujančių teisininkų, reiškia, kad „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams sužino viltis atgauti pinigus. Tiesa, pats „Snoras“ tuo netiki.
„Visi akcentai sprendime sudėlioti lygiai ten pat, kur ir buvo sudėlioti generalinio advokato išvadose. Šiandieniniame ESTT sprendime nebuvo panaikintas nė vienas obligacijų ir sertifikatų turėtojų iki šiol naudotas argumentas, o tik atsirado nauji“, – VŽ komentuoja advokatų kontoros „Vanhara Law Firm" įkūrėjas ir Investuotojų asociacijos valdybos narys Dominykas Vanhara.
Savo išvadose generalinis advokatas Pedro Cruzas Villalonas ESTT siūlė išaiškinti, kad valstybės narės gali netaikyti garantijos kredito įstaigos indėlininkams, turintiems šios įstaigos išleistų indėlių sertifikatų, tik tuo atveju, jei tai yra perleidžiamos finansinės priemonės. Generalinis advokatas aiškino, kad indėlių sertifikatai yra indėlio atmaina, pasižyminti būtent jo perleidžiamumu. Tą dar kartą pakartojo ir ESTT.
Pasak p. Vanharos, toks išaiškinimas yra palankus indėlių sertifikatų turėtojams, nes, pagal teismo išaiškinimą, gaunasi, kad indėlio sertifikatas yra draudžiamas indėlių draudimu, jei teismas nusprendžia, kad tai nėra lengvai vieno investuotojo kitam investuotojui perleidžiama finansinė priemonė.
„Lietuvos teismuose nagrinėtose bylose jau buvo pateikta paties „Snoro“, kaip emitento, pozicija, kad jo išleisti sertifikatai nėra perleidžiamasis instrumentas. Tiesa, teismai to nekonstatavo, nes tai buvo šalutiniai bylos klausimai, tačiau su jau pateiktu „Snoro“ pripažinimu tą patvirtinti teisme neturėtų būti sudėtinga“, – sako p. Vanhara.
Obligacijų turėtojams
Anot teisininko, ESTT sprendimas yra palanki žinia ir „Snoro“ obligacijų turėtojams, nes ESTT sprendime yra pasakyta, kad Lietuvos nacionalinės teisės nuostatos, lemiančios, kad investuotojų draudimas atsiranda tik tokiu atveju, jei investuotojo finansinės priemonės buvo prarastos be investuotojo valios, yra prieštaraujančios Europos Sąjungos direktyvoms.
„Sprendime konstatuota, kad šiuo požiūriu indėlių draudimo direktyva pritaikyta netinkamai ir ji į Lietuvos nacionalinę teisę perkelta netinkamai“, – sako p. Vanhara.
ESTT savo sprendimu taip pat pavedė nacionaliniams Lietuvos teismams išsiaiškinti, ar VĮ „Indėlių ir investicijų draudimas" yra viešus įgaliojimus turintis subjektas ir ar prieš ją tiesiogiai galima panaudoti tiesioginį direktyvos taikymą.
Teks keisti įstatymą
Marius Liatukas, advokatų kontoros „Magnusson ir partneriai“ partneris, pritaria kolegos nuomonei, kad po ESTT sprendimo „Snoro“ indėlių sertifikatus ir obligacijas įsigijusių asmenų teisės buvo apgintos ir Lietuvos teismuose nagrinėjamose bylose nuo šiol nebus taikomos Lietuvos teisės aktų nuostatos, paneigiančios ES teisės aktais numatytas garantijas indėlininkams ir investuotojams.
„Iki šiol teismai analogiškose bylose sprendė, kad indėlio sertifikatas ir obligacijos pagal Lietuvos teisinį reguliavimą nėra apdrausti. Taigi, indėlių sertifikatus ir obligacijas įsigiję asmenys, siekdami apginti savo pažeistas teises, turėjo reikšti reikalavimus pripažinti negaliojančiomis sudarytas sutartis, tam, kad jas panaikinus, investuotos piniginės lėšos įgytų įstatyme numatytą apsaugą ir teisės aktų nustatytose ribose būtų kompensuotos", – kalba p. Liatukas.
Pasak jo, ESTT sprendimu „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojams atverti keliai tiesiogiai remtis europine direktyva.
„Po šio teismo sprendimo nukentėjusiems asmenims, manome, nebereikės teismine tvarka nuginčyti sudarytų sandorių, norint gauti kompensaciją pagal vieną iš ES teisės aktuose numatytų privalomų garantijų sistemų. Taip pat manome, kad po šio išaiškinimo neišvengiamai privalės būti keičiamos ir Indėlių ir įsipareigojimų investuotojams draudimo įstatymo nuostatos, panaikinant su suropine direktyva nesuderinamas sąlygas", – kalba p. Liatukas.
O kas toliau
Pasak teisininkų, po šio ESTT sprendimo „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų turėtojų pozicijos sustiprėjo.
„Dabar, remiantis ESTT išaiškinimu, bus atnaujinamos Lietuvos Aukščiausiajame teisme nagrinėjamos bylos dėl „Snoro“ indėlių sertifikatų ir obligacijų. Šiuo metu šis teismas nagrinėja dviejų asmenų bylą. Kaip žinia, byloje buvo nuspręsta stabdyti bylos nagrinėjimą ir kreiptis į ESTT dėl išaiškinimo“, – kalba p. Vanhara.
Pasak teisininko, investuotojai į „Snoro“ indėlius ir sertifikatus, kurie dar nėra kreipęsi į teismą, po ESTT išaiškinimo jau gali tą daryti, nes jų galimybės atgauti lėšas pagerėjo.
Sako, kad sudetingesnis
Tiesa, pats „Snoras“ teigia, kad po ESTT sprendimo kelias į galutinį sprendimą šioje istorioje tampa tik sudėtingesnis.
Ignas Dargužas, „Snorui“ atstovaujantis advokatų kontoros „Sorainen“ vyresnysis teisininkas, atsiųstame komentare teigia, kad ESTT sprendimą supranta kaip išaiškinimą, kad Lietuva tinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią indėlių garantijų sistemą, tačiau netinkamai įgyvendino ES direktyvą, numatančią investuotojų kompensavimo sistemas.
„Atsižvelgiant į ESTT sprendimo motyvus, tenka konstatuoti, kad galutinio taško bylose teks palaukti, o, įvertinus tai, kad ESTT nusprendė, jog Lietuva netinkamai perkėlė į nacionalinę teisę direktyvas, kelias į galutinį sprendimą tampa dar sudėtingesnis“, – mano p. Dargužas.
Nors netinkamas ES direktyvų įgyvendinimas suteikia teisę reikalauti valstybės atsakomybės, o teismai gali netaikyti ES teises prieštaraujančių nacionalinių teisės aktų nuostatų, tai dar nereiškia, kad sandoriai bus pripažinti negaliojančiais, o Lietuvos teismai besąlygiškai tenkins banko „Snoras“ vertybinius popierius įsigijusių asmenų ieškinius, mano p. Dargužas.
VERSLO TRIBŪNA
Telekomunikacijų ir IT bendrovė „Telia Lietuva“ ir grupės paslaugų centras „Telia Global Services Lithuania“ (TGSL) pradeda naują bendro darbo etapą. Beveik 700 TGSL darbuotojų persikelia į bendrą biurą Vilniuje, Saltoniškių gatvėje. „Telia Lietuvos“ vadovė Giedrė Kaminskaitė-Salters sako, kad šis sprendimas sustiprins bendrą organizacijos kultūrą ir suteiks daugiau bendradarbiavimo galimybių.
Vilniuje vykusioje konferencijoje „Valstybė 4.0“ verslo, valstybinių institucijų bei įmonių, savivaldybių atstovai diskutavo apie modernią, efektyvią ir gyventojams bei verslui draugišką valstybę. Renginyje – ir skaitmeninių iššūkių aktualijos, diskusijos apie tai, kaip ugdyti viešojo sektoriaus lyderystę viešajame sektoriuje ir prisitraukti jaunąją kartą.
2024 m. vos 29 proc. moterų didžiausiose Lietuvos bendrovėse, kurių akcijomis prekiaujama biržoje, užėmė vadovaujamas pozicijas. Panaši situacija ir visoje Europos Sąjungoje, kur moterų vadovių dalis siekia apie 35 proc. Specialistai įsitikinę, kad vienas iš būdų keisti šią statistiką – ugdyti lyderystės kompetencijas ir stiprinti pasitikėjimą savimi per studijas bei profesinį tobulėjimą.
Autoservisų industrija ilgą laiką naudoja pasenusias operacines sistemas. Kliento registracijos rašomos į sąsiuvinį, kontaktiniai duomenys saugomi telefono adresų knygelėje, o verslo rodikliai vertinami subjektyviai. Tokia realybė ir toliau vyrauja daugelyje autoservisų šalyje. Tačiau šią situaciją keičia sparčiai augantis startuolis „Nevažiuoja", sukūręs pirmąjį moderniausią dirbtinio intelekto (DI) sprendimą, automatizuojantį visą autoserviso veiklą - nuo skambučių konvertavimo į užsakymus dirbtinio intelekto pagalba iki išsamios klientų duomenų bazės ir analitinės statistikos sukūrimo.
Teismai užtvindyti ieškiniais
„Snorui" 2011 m. gruodžio 7 d. buvo iškelta bankroto byla. Po bankroto bylos iškėlimo, indėlių sertifikatų ir obligacijų pirkėjai užtvindė teismus ieškiniais, kuriais reikalauja pripažinti obligacijų ir indėlio sertifikatų pirkimo – pardavimo sutartis negaliojančiomis.
Ieškovai teigia, jog sudarydami sutartis jie suklydo arba buvo apgauti, nes nesuprato sudaromų sandorių esmės ar rizikingumo, nesitikėjo, kad bankas gali bankrutuoti, laikė "Snoro" obligacijas bei indėlio sertifikatus banko indėliu.
Ieškinius reiškiantys asmenys siekia, kad teismo sprendimas garantuotų ieškovams teisę gauti indėlių draudimo išmoką (iki 100.000 Eur) už pinigus, kurie buvo sumokėti už banko obligacijas arba indėlio sertifikatus.
Bendra banko „Snoras“ neišpirktų iš investuotojų skolos vertybinių popierių vertė apytiksliai lygi 175 mln. Eur.
