Sektorių lyderiai: kuris bankas geriausias

„Verslo žinios“ toliau tęsia šią vasarą startavusį projektą – Lietuvos sektorių lyderių rinkimus. Šį kartą analizuojame ir renkame geriausią banką. VŽ skaitytojus susipažinti su išsamiais bankų duomenimis ir savo balsą kviečiame atiduoti čia.

Pernai Šiaulių bankas gavo beveik du kartus daugiau grynojo pelno nei 2014 m. – 23 mln. Eur, tai leido pasiekti dvigubai didesnę nuosavo kapitalo grąžą nei SEB, „Swedbank“ ar „Citadele“.

Tokius banko rezultatus lėmė ne organinis augimas ar bendros ekonominės tendencijos, o anksčiau perimtų ir integruotų bankų – dalies Ūkio banko turto, „Finastos“ – efektas.

„Praėjusiais metais bankas aktyviai plėtėsi – įsigijo dvi bendroves, teikiančias investicines paslaugas, ir taip išplėtė banko teikiamų paslaugų spektrą“, – komentuodamas rezultatus sakė Vytautas Sinius, Šiaulių banko administracijos vadovas.

Grąžos darbuotojams fronte daugiausiai pasiekė SEB bankas – jo specialstų vidutinis darbo užmokestis prieš mokesčius siekia 1.193 Eur, vidutinis vadovaujančių darbuotojų darbo užmokestis – 2.883 Eur. Tiesa, daugiausiai vadovaujantiems darbuotojams pernai buvo išmokėta Šiaulių banke – vienuolikos vadovaujančių darbuotojų vidutinis atlyginimas prieš mokesčius pernai buvo 10.073 Eur. Tokius duomenis apie vadovų atlyginimus bankai pateikia savo metinėse ataskaitose. Šiaulių bankas atkreipia dėmesį, jog bankuose gali skirtis vadovo apibrėžimas.

Kai kurie bankai vadovams priskiria ir vidutinio lygio vadovus.

Mažiausią darbuotojų kaitos rodiklį turi „Swedbank“. Išėjusių ir dirbančių darbuotojų santykis šiame banke siekia 7,6%, antroje vietoje pagal šį rodiklį – Šiaulių bankas (10,7%).

2015 m. „Danske Bank“ indėlių ir paskolų rodikliams įtakos turėjo sprendimas parduoti savo mažmeninę prekybą bankui „Swedbank“, tačiau pastarojo 2015 m. rodikliams šie pokyčiai įtakos dar neturėjo.

Karpo sąnaudos

Bankai šiuo metu gyvena ne pačius geriausius laikus – norėdami išlaikyti tokį patį pelną jie priversti karpyti sąnaudas.

Pernai bankai gavo 66 mln. Eur grynųjų pajamų arba 10% mažiau nei 2014 m., skaičiuoja Lietuvos bankas (LB). Dėl mažų palūkanų bankai prarado apie 10 mln. Eur.

Lietuvoje jie dar daugiau pajamų neteko dėl euro įvedimo. LB skaičiuoja, kad paslaugų ir komisinių pajamos 2015 m. sumažėjo 17,2 mln. Eur (–6,7 %), Bankai prarado lito ir euro konversiją, kuri buvo pagrindinė, – tai ir būsto, vartojimo paskolos, ir verslo paskolos, nes beveik visi segmentai skolindavosi iš bankų eurais, nematydami valiutos rizikos.

Dar vienas veiksnys, mažinantis bankų pelną, – smukusios pajamos iš prekybos vertybiniais popieriais. Fiksuoto pajamingumo VP grąža smarkiai susitraukė dėl tų pačių priežasčių – ypač žemų palūkanų normų.

Tačiau nepaisant visko bankų sektoriui pernai pavyko uždirbti 215 mln. Eur grynojo pelno, keliais miljonai daugiau nei 2014 m. Taip atsitiko todėl, kad

bankams pavyko sumažinti administracines išlaidas: mažėjo išlaidos personalui, tačiau dar labiau – IT projektų sąnaudos.

Palyginti su tuo pat laikotarpiu prieš metus, administracinės išlaidos sumažėjo 40,9 mln. Eur, iš jų 7,1 mln. sumažėjo personalo išlaidos, likusi pokyčio dalis priskirtina jau minėtam IT išlaidų sumažėjimui.

Anot ekspertų, bankams reiktų ir toliau mažinti sąnaudas, pavyzdžiui, perkeliant dalį verslo į elektroninę erdvę. Jie taip pat galėtų didintų pajamų dalį iš komisinių pajamų ir taip bandyti atsverti žemų palūkanų normų aplinkoje mąžtančias pajamas iš skolinimo.

Pernai bankų ir draudimo veiklos pridėtinė vertė lyginamosiomis kainomis po 2014 m. nuosmukio Lietuvoje augo 2,7%.

Gerų žinių galima atrasti ir bankų balansuose – bankai pernai sugebėjo sumažinti atidėjinius, o tai rodo pagerėjusius lūkesčius dėl verslo ir namų ūkių finansinės būklės bei perspektyvų.

infogr.am::d8836b60-74ff-450b-8928-18b2a265dc1a