Vyriausybė tikisi, kad jau kitąmet pavyks atpiginti SkGD
Rokas Masiulis, energetikos ministras, antradienį VŽ detalizavo išvakarėse įvykusio SkGD terminalo įgyvendinimo vyriausybinės komisijos priimtą sprendimą imtis veiksmų, kurie padėtų sumažinti terminalo išlaikymo kaštus.
„Ieškant sprendimo, kaip mažinti sąnaudas svarstytos trys alternatyvos. Pirmoji – išpirkti SkGD laivą-saugyklą iš norvegų bendrovės „Hoegh LNG“ jau dabar. Antroji – išpirkimą įvykdyti po dešimties metų. Trečioji – pratęsti laivo nuomos sutartį dar kažkuriam laikui, tokiu būdu atidedant išpirkimą tam laikui, kai pasibaigs nuomos terminas. Išnagrinėjus visas galimybes pasirinkta antroji alternatyva kaip leidžianti pakankamai greitai ir efektyviai įgyvendinti mūsų pagrindinį tikslą – sumažinti terminalo sąnaudas“, – aiškino ministras.
Kaip jau skelbta, priimtasis sprendimas reiškia, kad SkGD terminalo operatorė bendrovė „Klaipėdos nafta“ paims ilgalaikę 300 mln. Eur paskolą ir iš jos dešimt metų dengs dalį infrastruktūros išlaikymo kaštų.
Tokiu būdu, pasak p. Masiulio, jau nuo kitų metų būtų galima iki 25% sumažinti vadinamąją terminalo dedamąją. Tai sudarys iki 20 mln. Eur kasmet.
„Klaipėdos naftai“ atsidarius 300 mln. Eur kreditinę liniją iš šių pinigų būtų dengiama dalis terminalo dedamosios lėšų, todėl verslui ir gyventojams nereikės didesnės dalies šių lėšų sumokėti per pirmuosius 10 metų, kai laivas nuomojamas – su tuo susiję finansiniai srautai bus paskirstyti per maždaug 30 metų.
Ministras taip pat teigė, kad ne visa 300 mln. Eur eurų paskola būtų panaudota SkGD terminalo dedamąjai mažinti – likę pinigai būtų skirti laivo išpirkimui apie 2025 m.
Paklaustas, kodėl nepriimtas sprendimas jau dabar siekti išpirkti laivą iš „Hoegh LNG“, energetikos ministras pripažino, kad norvegai nesutiko su tokia alternatyva, tvirtindami, kad jiems labiau apsimoka laivą ateinančius dešimt metų nuomoti Lietuvai. „Bet galiu užtikrinti, kad jų imama marža už nuomą nėra labai didelė“, – pastebėjo p. Masiulis. Todėl, pasak jo, pasirinktoji antroji alternatyva – pasiskolinti, iš tos paskolos dešimt metų dengti dalį terminalo išlaidų, o po dešimties metų išpirkti laivą už jo balansinę likutinę vertę, pasiimtąją paskolą grąžinant per ateinančius 30 metų – yra bene efektyviausias per terminalą tiekiamų SkGD kainos mažinimo būdas.
Anot ministro, kiek kitąmet konkrečiai mažėtų SkGD dedamoji, priklausys nuo Kainų komisijos.
Pagal 2012 m. kovą pasirašytą sutartį su „Hoegh LNG“ už laivo nuomą per dieną mokama 189.000 USD (apie 169.000 Eur), per metus – apie 61 mln. Eur, o per 10 metų – apie 614 mln. Eur.
