Lietuva ir Latvija pasirašys memorandumą dėl dujų
Abiejų šalių bendradarbiavimo energetikos srityje klausimus aptarė penktadienį Rokiškyje susitikę Lietuvos ir Latvijos vyriausybių nariai. Rokiškio pilyje vyko bendrasis abiejų valstybių ministrų kabinetų posėdis, kuriam vadovavo Lietuvos ir Latvijos premjerai Algirdas Butkevičius ir Laimdota Straujuma.
Po posėdžio įvykusioje spaudos konferencijoje p. Butkevičius pranešė, kad susitikimo metu ypač didelis dėmesys buvo skirtas energetiniams klausimams, abiejų šalių energetinio saugumo stiprinimui. „Patvirtinome būtinybę tęsti darbus įgyvendinant prioritetinius energetikos projektus, tokius kaip elektros jungčių tobulinimas, elektros energijos sistemų sinchronizavimas su kontinentinės Europos elektros energijos tinklais, bendros Baltijos šalių regioninės dujų rinkos sukūrimas. Kuriant Baltijos šalių regioninę dujų rinką bus siekiama efektyviai išnaudoti esamą infrastruktūrą – Inčiukalnio požeminę dujų saugyklą, Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalą, plėtoti naujas dujų jungtis ir stiprinti teisinį reguliavimą, naikinantį barjerus tarpusavio prekybai dujomis“, – teigė Lietuvos Vyriausybės vadovas.
Tuo metu p. Straujuma sakė, kad yra rengiamas dvišalis memorandumas dėl bendradarbiavimo dujų sektoriuje. Tikimasi, kad jį artimiausiu metu pasirašys Lietuvos energetikos ministras ir Latvijos ekonomikos ministrė.
Memorandume be kita ko turėtų būti numatyta galimybė Latvijai įsigyti suskystintųjų gamtinių dujų per Klaipėdoje pastatytą terminalą, o Lietuvai – leisti daugiau naudotis Inčukalnio dujų saugykla.
Ponas Butkevičius neatmetė, kad galimybė latviams pirkti per Klaipėdos terminalą tiekiamas dujas sumažins šio terminalo išlaikymo kaštus.
Bendrame posėdyje išsakytas pasiryžimas tęsti „Rail Baltica“ geležinkelio linijos projekto įgyvendinimo darbus.
Susitikimo metu Latvijos atstovai informavo Lietuvos kolegas apie stojimo į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją (EBPO) procesą. Šį procesą šiemet pradėjo ir Lietuva. Šalys susitarė tęsti bendradarbiavimą ir dalytis stojimo proceso patirtimi.
Bendrajame posėdyje taip pat aptarti aktualūs Europos Sąjungos darbotvarkės klausimai dėl migracijos. Lietuva pasirengusi priimti daugiau kaip tūkstantį pabėgėlių, Latvija – apie 700. Abiejų šalių premjerai pabrėžė, kad sprendžiant migrantų kvotų klausimus būtina atsižvelgti į kiekvienos valstybės galimybes ir pajėgumus, bendrąjį vidaus produktą, išsivystymo lygį. Be to, šiuo klausimu privalu laikytis ne tik solidarumo, bet ir savanoriškumo principo.
„Pabrėždamos visaapimančio ir geografiškai subalansuoto migracijos valdymo reikšmę, šalys buvo vienos nuomonės, kad ateityje būtina koncentruotis į nelegalios migracijos priežasčių sprendimą, ES išorinių sienų stiprinimą, efektyvią grąžinimo politiką ir bendradarbiavimo su trečiosiomis valstybėmis stiprinimą, ypatingą dėmesį skiriant pagrindinėms kilmės ir tranzito valstybėms“, – pranešė Lietuvos Vyriausybė.
Abiejų šalių vyriausybių posėdyje aptarti ir kiti klausimai – bendradarbiavimas saugumo ir gynybos srityje, strateginis komunikavimas tarp abiejų valstybių bei tarp ES ir NATO, kultūrinis dvišalis bendradarbiavimas.
„Šalys įsipareigojo glaudžiai bendradarbiauti ruošiantis Lietuvos valstybės atkūrimo ir Latvijos valstybės įkūrimo šimtmečių minėjimui, kurį abi šalys vykdys penkerių metų laikotarpiu, taip siekdamos sustiprinti abiejų šalių kultūrinius ir istorinius ryšius. Numatyta įgyvendinti bendrus Baltijos šalių projektus, pavyzdžiui, 2018 m. dalyvauti garbės svečių teisėmis Londono knygų mugėje, apsikeisti specialiai šimtmečių iškilmėms sukurtais filmais, taip pat ieškoti naujų bendradarbiavimo galimybių aplinkos, turizmo ir ekonomikos srityse“, – rašoma pranešime spaudai apie šį susitikimą.
