Suomija atsisako regioninio SkGD terminalo idėjos
„Gasum“ požiūriu, regioninio dujų importo terminalo, kuris vadintas „Finngulf LNG“, taip pat jungties su Estija – „Balticinterconnector“ – projektai yra ekonomiškai neperspektyvūs, paneša interneto portalas „Politico“.
„Finngulf SGD“ terminalas ir „Balticonnector“ vamzdynų projektai radosi po ilgų Baltijos šalių diskusijų, kur reikėtų pastatyti regioninį SkGD importo terminalą, kuris galėtų užtikrinti alternatyvų dujų tiekimą. Suomija buvo pasirinkta po konsultantų studijų išvadų. Jos rodė, kad ekonomiškai patraukliausia vieta tokiam objektui – Suomija, kurios dujų rinka yra didžiausia. Kartu su regioniniu dujų terminalu pagal Baltijos šalių energetikos rinkų integracijos planą (BEMIP) buvo numatyta nutiesti tarpvalstybinę dujų jungtį tarp Suomijos ir Estijos, kad dujas per regioninį terminalą galėtų importuoti Latvija ir Lietuva.
Nepadėjo ir ES finansai
Šie du objektai buvopatvirtinti kaip prioritetiniai, pateko į ES bendrojo interesų objektų sąrašą. Jiems turėjo būti skirtas ES finansavimas pagal „Conneting Europe Facility“ programą iš 2014-2020 bloko biudžeto.
Tačiau „Gasum“ pabrėžia, kad Baltijos dujų rinkos dydis buvo prognozuojamas dar 2008 m., o tikrovėje Suomijos dujų rinkos perspektyvos pasikeitė iš esmės. Šalies pietuose jau dabar yra išplėtotas dujotiekių tinklas, todėl dėl investicijos į terminalą ir pabrangusios infrastruktūros dujos taptų dar mažiau konkurencingas energijos šaltinis.
Pernai į Suomiją iš Rusijos buvo importuota apie 3 mlrd. kubinių metrų gamtinių dujų (29,3 teravatvalandės, TWh) arba 12% mažiau nei 2013 m., nurodoma „Gasum“ interneto svetainėje. BEMIP plane, prognozuojant Suomijos dujų rinkos dydį, buvo spėjama, kad šalyje iki 2020 m. bus suvartojama 5-6 mlrd. kub. m dujų per metus.
„Mūsų pagrindiniai tikslai yra užtikrinti mūsų klientų prieigą prie švaraus ir konkurencingo kuro, taip pat veikti Suomijos biodujų ir Šiaurės šalių SkGD rinkoje,“ – „politiko.eu“ cituoja Johanną Lamminen, „Gasum“ valdybos pirmininkę.
„Gasum“ antrinė įmonė – „Skangas“ stato nedidelio pajėgumo SkGD terminalus Poryje (planuojama paleisti 2016 m.) Suomijos Vakaruose ir Tornyje (2018 m.) – Šiaurės Vakaruose ir turi dujų skystinimo gamyklą Risavikoje (Norvegijoje). „Skangas“ skelbia apie planus rinkoje siūlyti SkGD, kaip laivybos ir sunkiųjų kelių transporto kurą.
„Gasum“, kurios 75% akcijų priklauso Suomijos vyriausybei, 25% - Rusijos dujų koncernui „Gazprom“, yra pagrindinis šalyje dujų tiekėjas ir dujų perdavimo sistemos operatorius.
Lietuva planų neatsisako
„Finngulf LNG“ ir „Balticinterconnector“ projektai yra „šiaurinė“ BEMIP plano dalis. Planuojama, kad pietų kryptimi Suomijos, Estijos, Latvijos ir Lietuvos dujų rinkų integraciją į kontinentinės Europos dujų tinklus užtikrins Lietuvos ir Lenkijos dujų jungtis (GIPL).
Prieš dvi savaites Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius, remdamasis energetikos ministro Roko Masiulio suteikta informacija, žiniasklaidai teigė, kad dėl šio projekto yra galutinai susitarta su Lenkija. „Padedant Europos Komisijai, GIPL projekto finansavimo ir galutinių visų sprendimų priėmimų rezultatas pagaliau yra pasiektas“, - p. Butkevičių citavo ELTA.
Paskutiniu metu dėl GIPL projekto Lenkijoje vyravo neslepiamas skepsis, kurį skatino sparčiai mąžtanti Baltijos šalių dujų rinka. Lietuvos dujų sektoriaus ekspertai neoficialiai taip pat neslėpė dvejonių, kad investicija į GIPL tampa vis mažiau patraukli ekonomiškai, ypač vertinant iš vartotojo pozicijų – jeigu dujų Lietuvoje bus vartojama vis mažiau, GIPL jungties veikla dar didesne našta slėgs jų pečius.
