Ekspertė: laukite SkGD bangos ir ruoškite infrastruktūrą
Ponia Rahman į Vilnių atvyksta skaityti pranešimo konferencijoje „Baltijos energetikos forumas 2015“, tai jos antrasis vizitas į Lietuvą. Prieš dvejus metus p. Rahman VŽ kalbėjo apie dujų išalkusios Azijos faktorių pasaulio dujų rinkoje. Tąkart ji teigė, kad Azijos dujų poreikis gali pakenkti Lietuvos SkGD terminalo perspektyvoms. Po dvejų metų, Kinijos ekonomikos varikliui mažinant apsukas, o Japonijai pradėjus gaivinti atomą, VŽ grįžta prie to paties klausimo.
„Nesu tokia pesimistė Kinijos atžvilgiu, kaip kai kurie – sako p. Rahman. – Nepaisant to, kad Kinijos ekonomikos augimas lėtėja, dujų suvartojimas vis dar auga. Tai viena. Galima manyti, kad netrukus ir dujų vartojimas ims mažėti. Tačiau naujo augimo laukiama Indijoje, Bangladeše, Omane, Abu Dabyje. Todėl dėl bendro Azijos dujų rinkos augimo esu optimistiška. Žinoma, jei Kinijos ekonomika sugriūtų, šis augimas apmalštų, tačiau visame regione tendencijos išliktų teigiamos“.
Japonijos, kuri prieš dvejus metus buvo linksniuojama SkGD rinkoje, padėtis taip pat pasikeitė. Šalyje pradėta eksploatuoti pirmoji atominė elektrinė po nelaimės Fukušimoje. Tiesa, dujų rinkos, bent jau kol kas, tai nesutrukdys, įsitikinusi ekspertė. Pirma – kol kas įjungtas tik vienas reaktorius ir dar nėra aišku, kiek branduolinių reaktorių bus išties paleista artimiausiu metu. Antra, net ir paleidus branduolinius reaktorius, poveikis būtų laipsniškas – šie pirmiausia išstumtų brangiausias, nafta kūrenamas elektrines, tuomet dujomis ir nafta kūrenamas, o tik tuomet ateitų dujomis ir SkGD kūrenamų elektrinių eilė.
„Dujos atsiduria sprektro viduryje tarp energijos rūšių, kurias sparčiausiai paveiks branduolinės energetikos atgaivinimas“, – teigia p. Rahman.
Paklausai Azijoje nemažėjant negerėja ir Senojo žemyno padėtis rinkoje – Europa ir toliau lieka nepaklausia rinka dėl didelių SkGD kainų Rytuose. Tačiau p. Rahman įsitikinusi, kad Europai tereikia palaukti.
„Taip, šiuo metu Europoje SkGD terminalų daug ir jų panaudojimas yra mažas. Tačiau, jei pažvelgsime toliau, į 2018-2019 m., kuomet pradės veikti SkGD gamybos terminalai Australijoje ir kitur, Europa bus puikioje padėtyje sugerti visas perteklines SkGD dujas labai mažomis kainomis", – teigia ji.
Tokios šalys kaip Lietuva, ekspertės teigimu, tokiu atveju galėtų ieškoti momentinių dujų sandorių rinkoje ir įsigyti dujas gerokai pigiau, nei yra numatyta sutartyse su SkGD tiekėjais ir pigiau, nei jas galima gauti dujotiekiu. Tiesa, pažymi ji, tokioms operacijoms reikia turėti gerą dujų infrastruktūrą, nes brangiau įsigijamas dujas tokiu atveju tenka arba saugoti, arba atidėti sutartinius įsipareigojimus.
„Tokių pavyzdžių matome kitose šalyse, – pasakoja p. Rahman. – Pavyzdžiui, Indija SkGD kainoms nukritus momentinių dujų sandorių rinkoje įsigijo tiek dujų, kad tai paveikė visą momentinių sandorių rinką. Tačiau jų bėda yra ta, kad jie galėtų ir norėtų tokiu būdu pirkti daug daug daugiau, tačiau jiems nepakanka dujų infrastruktūros pajėgumo. Tam, kad šalis galėtų pasinaudoti tokiomis situacijomis, būtina pakankamai pajėgi infrastruktūra".
