Dėl Europos naftos rinkos – Rusijos ir Saudo Arabijos dvikova
Centrinis bankas perspėjo, kad auganti naftos pasiūla veikiausiai ir toliau smukdys šios žaliavos kainas – Rusijai tai reiškia, kad reikės persvarstyti 2016 m. biudžetą, rašo „Vedomosti“.
Banko teigimu, didėjantis „Urals“ ir „Brent“ naftos kainos skirtumas gali kelti sunkumų rubliui ir ekonomikos augimui. 2016 m. biudžeto projektas, kurį Rusijos Valstybės Dūma turi svarstyti penktadienį, grindžiamas 50 USD kaina už „Urals“ naftos barelį.
„Yra grėsmė, kad mažai sieringa nafta, kaip „Brent“, bus paklausesnė, mažėjant gavybos apimčiai Jungtinėse Valstijose. O labai sieringa nafta, įskaitant „Urals“, gali patirti spaudimą dėl augančio tiekimo iš Saudo Arabijos, Irako ir Irano“, – sakė Maksimas Oreškinas, Rusijos finansų viceministras.
Svarbiausia rinka
70% naftos Rusija parduoda Europai. Tačiau pastaruoju metu, mažėjant naftos kainoms, tokių pretenzijų turi ir Saudo Arabija, – skelbta, kad ji pradėjo tiekti naftą kaimyninei šaliai. Dėl tokių veiksmų žemyn spaudžiama rusiškos „Urals“ naftos kaina. „Bloomberg“ duomenimis, „Urals“ nafta įprastai kainuoja maždaug 2 USD mažiau nei „Brent“. Tačiau į konkurencinę kovą stojus Saudo Arabijai, šis skirtumas buvo išaugęs iki 3,5 USD.
„Naftos tiekimas į Europą iš Saudo Arabijos tikriausiai neigiamai veikia „Urals“ kainas“, – naujausioje ataskaitoje pažymi centrinis bankas.
Rusijos pareigūnai apkaltino Saudo Arabiją dempinguojant kainas. „Dirbame kietos konkurencijos sąlygomis“, – teigė Igoris Sečinas, „Rosneft“ vadovas. Analitikai irgi neabejoja, kad Saudo Arabijos strategija – užsitikrinti rinkos dalį Europoje dar prieš tai, kai į rinką, atšaukus tarptautines sankcijas, grįš Iranas.
Smukusios naftos kainos drauge su Vakarų sankcijų poveikiu šiemet įstūmė Rusijos ekonomiką į recesiją. Prognozuojama, kad šiemet Rusijos BVP smuks 3,2%.
Aplinkybės riboja banką
Apie pusę visų biudžeto pajamų Rusijos vyriausybė surenka iš naftos eksporto. Nuo naftos smarkiai priklausomoje ekonomikoje juodojo aukso kainos nuosmukis lėmė ir dramatišką rublio nuvertėjimą.
Silpstanti valiuta kursto infliaciją, tai į kampą spraudžia centrinį banką. Mėgindamas sustabdyti rublio nuosmukį ir infliacinę spiralę, centrinis bankas 2015 m. pradžioje palūkanų normas buvo padidinęs iki 17%. Tai neigiamai atsiliepė ūkiui, taigi, kai rublis stabilizavosi, bankas grįžo prie 11% palūkanų normų.
Rusija neturi kitos išeities, tik išgauti kiek įmanoma daugiau naftos iš turimų senstančių telkinių, rašo specializuotas energetikos portalas oilprice.com.
Iki šiol ją lydėjo šiokia tokia sėkmė. Prognozuojama, kad per dieną išgaunamos naftos vidurkis Rusijoje 2015-aisiais paaugs iki 10,75 mln. barelių. Spalį, išgavusi 10,78 mln. barelių naftos per dieną, Rusija pagerino posovietinio laikotarpio rekordą, rodo spalį skelbta Naftą eksportuojančių šalių organizacijos (OPEC) ataskaita.
Šiemet Rusija fiksavo ir kitą pasiekimą – pralenkė Saudo Arabiją ir tapo didžiausia naftos eksportuotoja į Kiniją.
Vis dėlto Rusijos galimybės didinti naftos produkciją nėra beribės – OPEC prognozuoja, kad Rusijos naftos gavybos apimtis kitąmet neaugs. O konkurencija tarp pasaulinių naftos eksportuotojų neatslūgs. OPEC prognozuoja, kad organizacijai nepriklausančių šalių išgautos naftos kiekis 2016 m. sumažės tik 0,13 mln. barelių per dieną, – beveik nepastebimas pokytis, nepaisant mažinamų investicijų į JAV skalūnų ir kitus nekonvencinius naftos projektus.
Oilprice.com pabrėžia, kad OPEC nuolat demonstruoja ryžtą ir tikina, kad rinka greitai susireguliuos. Tačiau, anot ekspertų, OPEC skaičiai rodo ką kita – JAV skalūnų naftos išgavimo apimtis kitąmet mažės tik 100.000 barelių per dieną. Tokį kiekį nesunkiai kompensuos keli nauji projektai Meksikos įlankoje.
Straipsnis publikuotas dienraštyje „Verslo žinios“ ir VŽ rubrikoje „Premium“ lapkričio 19 d.
infogr.am::infogram_0_urals_vs_brent-70
