Kodėl atsivėrusios jungtys su Lenkija ir Švedija už elektrą leis mokėti mažiau?
Švedijoje ir Lenkijoje elektra šiuo metu yra gerokai pigesnė nei Lietuvoje, todėl prognozuojama, kad kitais metais Lietuvoje vidutinė rinkos kaina pastebimai sumažės. Vieno didžiausių Lietuvoje nepriklausomų elektros tiekėjų „Energijos tiekimo“ direktorius Vidmantas Salietis sako, kad ji gali pigti net iki 15 %.
Ir pigiau, ir stabiliau
V. Salietis priduria, kad naujos jungtys ne tik sumažins elektros energijos kainas – dėl jungčių įtakos jos turėtų tapti stabilesnės.
„Nuo 2016 metų Lietuva galės importuoti elektrą jau iš keturių šalių, todėl elektros kaina bus mažiau priklausoma nuo importo galimybių iš Rusijos bei Estijos (per Latviją). Elektrai iš pastarųjų šalių sklandžiai atitekėti į Lietuvą dažnai sutrukdo techniniai jungčių pralaidumų ribojimai. Todėl atsiradus naujoms jungtims elektros energijos kaina Lietuvos rinkoje taps stabilesnė. Taip pat numatoma, kad kaina mažiau priklausys nuo sezoninių svyravimų. Kainų šuolių į rekordines aukštumas, kurie šiuo metu yra būdingi vasaros ir rudens mėnesiais, sumažės“, – teigia „Energijos tiekimo“ vadovas.
Skandinavijoje – vėjo elektrinių bumas
Lietuvos elektros energijos gamybos šaltiniuose pagaminamos elektros savikaina yra gerokai aukštesnė nei, pavyzdžiui, Skandinavijoje ar Lenkijoje. Dėl šios priežasties net apie 70 % mūsų šalyje suvartojamos elektros energijos yra importuojama. Kodėl kaimynų rinkos gali pasigirti pigesne elektra? V. Saliečio teigimu, tam daugiausiai įtakos turi elektros gamybos būdai.
„Skandinavijos šalyse daugiau nei 75 % suvartojamos elektros energijos pagaminama hidroelektrinėse ir atominėse elektrinėse. Šios elektrinės reikalauja daug pirminių investicijų, tačiau jų kintamieji gamybos kaštai yra nedideli, todėl jos gali pasiūlyti žymiai mažesnę elektros kainą nei siūlo kiti gamintojai“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.
Be to, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad per pastaruosius penkerius metus Skandinavijoje beveik tris kartus išaugo vėjo elektrinėse pagaminamos elektros energijos kiekis. 2009 m. Švedijoje ir Norvegijoje vėjo jėgainės sugeneravo apie 2 GWh elektros, o 2014 m. – daugiau nei 6 GWh. Tai leidžia mažinti šiluminių elektrinių, kurių gamybos savikaina didesnė, pagaminamos elektros energijos dalį. Tad vidutinė elektros kaina didmeninėje Skandinavijos rinkoje mažėja jau kelerius metus iš eilės.
Lenkijoje – pigi gamyba
Lenkijoje paveikslas kiek kitoks: čia apie 85 % suvartojamos elektros energijos pagaminama šiluminėse elektrinėse, kūrenamose anglimis. Dėl to elektros energijos savikaina ir elektros rinkos kaina Lenkijoje labiausiai priklauso nuo anglies kainos pasaulinėse rinkose ir nuo taršos leidimų kainos. Anglies kaina stipriai koreliuoja su naftos kaina, o ši jau kelerius metus iš eilės išlieka žema. Taršos leidimų kaina 2015 m. augo maždaug penktadaliu – nuo 7,09 EUR/MWh sausio mėn. iki 8,63 EUR/MWh lapričio mėn.
„Tiesa, lenkai raginami uždaryti aplinką teršiančias anglimis kūrenamas elektrines. Tačiau jų veiklos stabdyti kol kas neketinama dėl žemos elektros gamybos savikainos, garantuojančios pigesnę elektros energiją, taip pat stiprių Lenkijos angliakasybos sektoriaus profsąjungų. Todėl elektros kaina Lenkijoje artimiausiais metais neturėtų žymiai keistis“, – sako V. Salietis.
Kainų mažėjimą prognozuoja ir biržos
Ateities sandorių rinkoje vyraujanti kitų metų elektros energijos kaina Lietuvos zonoje yra 12 % žemesnė nei vidutinė 2015 m. dešimties mėnesių kaina ir 27 % žemesnė nei faktinė 2014 m. kaina.
2015 m. sausio – spalio mėn. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje, su kuria Lietuvą sujungs „NordBalt“ kabelis, buvo 45 % mažesnė, o Lenkijoje, su kuria Lietuvą sujungs „LitPoLink“ kabelis, – 9 % mažesnė nei Lietuvoje. Švedijoje elektros energija vidutiniškai kainavo 22,99 Eur/MWh, Lenkijoje – 38,15 Eur/MWh, Lietuvoje – 41,86 Eur/MWh. 2014 m. vidutinė elektros energijos kaina Švedijos ketvirtoje zonoje buvo 36 %, o Lenkijoje – 14 % mažesnė nei Lietuvoje.
Išloš pasirinkę lanksčios kainos planus
V. Saliečio teigimu, verslui, kuris Lietuvoje suvartoja apie 70 % visos elektros energijos, prognozuojami kainų pokyčiai yra itin svarbūs ir gali padėti sumažinti veiklos sąnaudas. Tai aktualiausia pramonės įmonėms, suvartojančioms daug elektros energijos.
„Greičiausiai teigiamus pokyčius dėl pingančios elektros pajus įmonės, perkančios energiją iš nepriklausomų elektros energijos tiekėjų. Tačiau dalis tokių klientų mažesnes sąskaitas gaus gerokai vėliau vien dėl to, kad šiemet pasirašė tiekimo sutartis su fiksuotu elektros tarifu. Įmonės, perkančios elektrą iš garantinio tiekėjo arba pagal ilgalaikes fiksuoto tarifo sutartis, negalės iš karto pasinaudoti rinkos diktuojamomis palankesnėmis sąlygomis“, – sako „Energijos tiekimo“ vadovas.
Pirmosios, pasak V. Saliečio, naujųjų jungčių naudą įvertins ir pigiau mokės tos įmonės, kurios elektrą pirks pagal su biržos kaina susietą tarifą.
Apie „Energijos tiekimą“:
Energijos tiekimas UAB priklauso didžiausiai šalyje energetikos įmonių grupei „Lietuvos energija“ ir yra didžiausias lietuviško kapitalo nepriklausomas elektros energijos tiekėjas.
„Energijos tiekimas“ turi didžiausią klientų skaičių laisvoje elektros energijos rinkoje – daugiau nei 6 000.
Spalio mėnesį „Energijos tiekimas“ žengė į didmeninę elektros prekybą – įsigijo šio verslo dalį iš „Lietuvos energijos gamyba“, AB. Bendrovės nuosavybe ši verslo dalis oficialiai taps nuo 2016 m. sausio 1 d. Nauja veikla apims prekybą išvestinėmis finansinėmis priemonėmis ir balansavimo paslaugų teikimą.
Nuo 2016 m. pradžios bendrovė elektra prekiaus ne tik Baltijos šalyse, bet ir Šiaurės šalių regione.
VERSLO TRIBŪNA
Vokietijos energijos kaupimo technologijų bendrovė „Fenecon“ GmbH pradeda veiklą Lietuvoje, bendradarbiaudama su vietiniu partneriu UAB „Elinta“. Įmonės planuoja ne tik plėsti verslą Baltijos regione, bet ir spręsti aktualiausius energetikos iššūkius – nuo atsinaujinančių išteklių balansavimo iki tinklo stabilumo užtikrinimo.
Anglies kreditai (angl. – carbon credits) – rinkoje naudojami sertifikatai, kuriais kompensuojamos CO₂ emisijos. Šis instrumentas atveria naujas verslo galimybes ir siūlo sprendimus, kaip mažinti poveikį klimatui privačiomis iniciatyvomis. Kas yra anglies kreditų rinka, kuo tai skiriasi nuo apyvartinių taršos leidimų (ATL), kokias naujas galimybes reiškia verslui ir kaip sujungti statybas ir klimatui neutralias iniciatyvas, „Verslo tribūnos“ diskusija su bendrovės „Nordic Carbon Solutions“ vadovu Pauliumi Kunčinu, advokatų profesinės bendrijos „Constat“ partneriu Mariumi Čepuliu ir bendrovės „Jūrės medis“ valdybos nariu Audriumi Zabotka.
2024 m. Kanadoje nuskambėjusi byla tarp keleivio Jake’o Moffatto ir „Air Canada“ tapo postūmiu diskusijoms apie dirbtinio intelekto (DI) atsakomybę. Klientas siekė kompensacijos už skrydžio bilietus, remdamasis bendrovės tinklalapyje veikiančio chatbot nurodymais. Nors chatbot informavo, kad prašymą dėl kompensacijos galima teikti po bilietų įsigijimo, oficialios bendrovės taisyklės numatė priešingai – kompensacija skiriama tik prieš perkant bilietus. „Air Canada“ bandė gintis teigdama, kad chatbot yra „atskiras subjektas“, už kurio veiksmus avialinijos neatsako.
Lietuvoje verda diskusijos dėl valstybės planų išpirkti likusias „Ignitis grupės“ akcijas ir grįžti prie visiško valstybės valdymo. Koks tai procesas, ką tai reiškia valstybei ir akcininkams, „Verslo tribūnoje“ aiškina advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, VU ES energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
REKOMENDUOJAME
