„Vilniaus energijai“ ir „Bionovus“ – 22,5 mln. Eur baudos
Apie tai skelbiama tarybos pranešime spaudai.
„Vilniaus energija“ nubausta 19 mln. Eur, o „Bionovus“ teises ir pareigas perėmusi Estijos „First Opportunity OU“ – 3,5 mln. Eur bauda.
„Tarp „Bionovus“ ir „Vilniaus energijos“ buvo sudarytas ilgalaikis išimtinio pirkimo susitarimas, pagal kurį „Vilniaus energija“ įsipareigojo šilumos gamyboje naudojamą biokurą pirkti tik iš „Bionovus“, – rašoma pranešime.
Pasak KT, „Vilniaus energija“ nepasinaudojo galimybe įsigyti biokurą galimai mažesnėmis kainomis.
„Nustatyto pažeidimo laikotarpiu „Vilniaus energija“ už biokurą mokėjo beveik 15% brangiau nei kiti šilumos gamintojai Vilniaus regione, o patirtas biokuro pirkimo sąnaudas bendrovė įtraukė į vartotojams tiekiamos šilumos kainą“, – teigia taryba.
VŽ rašė, kad 2011–2012 m., šaltinių duomenimis, „Bionovus“ biokurą „Vilniaus energijai“ pardavė už maržą, viršijančią 60%.
Išsikėlė
„Bionovus“ šiemet buvo sujungta su „First Opportunity“, tuo metu jos atstovai teigė, kad į Estiją įmonė iškelta siekiant įsitvirtinti Skandinavijoje. „First Opportunity“ kontroliuoja koncerno „Icor“ akcininkai Andrius Janukonis, Gintautas Jaugielavičius ir Linas Samuolis. Pastarasis yra ir „Vilniaus energijos“, kurią kontroliuoja Prancūzijos „Veolia“, vadovas.
Pasak KT, institucijos tyrėjai analizavo „Bionovus“ vadovų susirašinėjimą, kuriame vienas iš jų siūlo „skelbti naują viešą konkursą 5 metams“ – t. y., kalba apie sprendimus, kuriuos turėtų priimti „Vilniaus energija“, nors įmonės oficialiai nėra susijusios.
Savo ruožtu „Vilniaus energijos“ atstovas Nerijus Mikalajūnas sako, kad tai 2007 m. susirašinėjimas, nesusijęs su 2010 m. paskelbtu konkursu.
Skųs teismui
„Kategoriškai nesutinkame su jokio pagrindo neturinčiu KT sprendimu ir kreipsimės į teismą“, – išplatintame pranešime teigia p. Samuolis, „Vilniaus energijos“ prezidentas.
Pasak bendrovės, „visos sąlygos 2010 metais „Vilniaus energijos“ organizuotame biokuro įsigijimo konkurse buvo viešai paskelbtos Viešųjų pirkimų tarnybos sistemoje ir vienodos visiems potencialiems dalyviams“.
Bendrovė teigia, kad KT, kalbėdama apie pirkimą tik iš „Bionovus“, rėmėsi vienu iš sutarties punktų, tačiau ignoravo kitus. Šie, pasak įmonės, patikslino, kad „minimalaus kiekio įsigijimo nuostatos taikomos tik apie 50% daliai viso faktinio biokuro poreikio apimties“.
„Nei vienas tiekėjas nepareiškė jokių pretenzijų dėl konkurso sąlygų. Pačių neva nukentėjusių tiekėjų atsakymai KT rodo, kad atitinkamu laikotarpiu jie tiesiog nesvarstė galimybės tiekti biokurą „Vilniaus energijai“, – teigia bendrovė.
Tiesa, pasak KT, vienas iš tiekėjų nurodė neteikęs pasiūlymo nes esąs „blaivaus proto“ ir nenorėjęs švaistyti savo laiko.
„(Bendrovei) biokurą teikia tik viena įmonė ir šis faktas yra žinomas, kitaip ir atsakyti negaliu“, – KT cituoja neįvardijamos įmonės vadovą.
Vidutinės kainos
Kaip teigia „Vilniaus energija“, Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija šilumos gamybos sąnaudas skaičiuoja ne pagal konkrečios bendrovės sutartis, bet pagal vidutines rinkos kainas.
Kita vertus, pasak Loretos Kimutytės, VKEKK Veiklos valdymo skyriaus vedėjos, tai reiškia, kad brangiau nei rinkos kaina biokurą pirkusi bendrovė didino šilumos kainas ne tik vartotojams Vilniuje, bet ir kitur.
VKEKK nuo vasaros pati vykdo „Vilniaus energijos“ veiklos auditą, jo rezultatus tikimasi paskelbti kitų metų pradžioje.
Dominuoja
„Vilniaus energija“ tiekia šilumą 80% sostinės pastatų, kuriuose gyvena 90% vilniečių, pastebi KT. Pasak tarybos, jų galimybės rinktis kitą tiekėją – ribotos.
KT taip pat atkreipia dėmesį, kad fiziniai ar juridiniai asmenys gali reikalauti žalos atlyginimo iš „Vilniaus energijos“.
Pasak tarybos, dėl paskirtų baudų šilumos kainos negalės didėti, nes baudos nėra traktuojamos kaip su šilumos gamyba susijusios sąnaudos, kurias pripažįsta VKEKK.
VERSLO TRIBŪNA
Apsispręsti, kaip įmonei racionaliausia pirkti elektros energiją – ar fiksuotomis, ar biržos kainomis – nėra paprasta. Įsivertinti reikia ne tik verslo specifiką ir ateities planus, bet ir rinkos kontekstą, aktualijas, praėjusių laikotarpių pamokas ir prognozes. Vienai seniausių Lietuvoje veikiančių gamybos bendrovių į šį klausimą atsakyti padėjo jos elektros tiekėjas.
Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
Vilniaus apygardos teisme šiuo metu svarstoma baudžiamoji byla, pradėta po FNTT tyrimo. Joje Generalinė prokuratūra p. Samuolį, p. Janukonį ir buvusį „Vilniaus energijos“ valdybos pirmininką Jeaną Pierre‘ą Henri Sacreste kaltina piktnaudžiavimu tarnybine padėtimi, didelės vertės turto iššvaistymu ir sukčiavimu.
