Naujausios technologijos suskystintas gamtines dujas iškrausto į jūrą

„Prelude“ – statomas didžiausias pasaulyje FLNG laivas. „Shell“ / „Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.

Penktadienį Malaizijos energetikos bendrovė „Petronas“ pakrikštijo pirmąjį savo ir pirmąjį pasaulyje pastatytą gamtinių dujų skystinimo laivą – „PFLNG Satu“. Derinant šią naujutėlaitę technologiją su plaukiojančiu išdujinimo terminalu gamtinės dujos kietą pagrindą po kojomis pajunta tik atsidūrusios vartotojo dujotiekyje.

„Šiandien peržengėme technologijų apribojimus ir savo siekį turėti dujų skystinimo gamyklą laive pavertėme realybe“ – ceremonijos metu sakė Wan Zulkiflee Wan Ariffinas, „Petronas“ vadovas.

1,2 mln. tonų dujų per metus suskystinti galinčios platformos krikštas įvyko „Daewoo Shipbuilding & Marine Engineering Co. Ltd“ laivų statykloje Okpo mieste, Pietų Korėjoje. Be „Petronas“ atstovų, ceremonijoje dalyvavo ir projekto partneris, inžinerinė bendrovė „Technip“.

Plaukiojanti dujų skystinimo gamykla (FLNG) – naujausias technologinis postūmis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) pramonėje.

Naujausios technologijos

Plūduriuojančiose dujų skystinimo platformose yra derinamos antžeminių dujų skystinimo gamyklų, naftos ir dujų platformų bei dujų transportavimo laivais technologijos. FLNG laivas, priplukdytas prie gamtinių dujų gręžinio, gali prisijungti tiesiai prie jo ir skystinti išgaunamas dujas.

Įprastai gamtinių dujų gavybos platforma jūroje būna dujotiekiu sujungta su tradicine antžemine dujų skystinimo gamykla. Gamtinės dujos čia išvalomos ir atšaldomos iki -162 laipsnių Celsijaus. Dėl to skystą pavidalą įgavusios dujos užima vieną šešišimtąją dalį kambario temperatūros dujų tūrio.

Taip suskystintos gamtinės dujos gamykloje perkraunamos į dujovežius. Šie dujas nuplukdo iki išdujinimo terminalo, iš kurio dujos patenka į pirkėjo dujotiekį ar saugyklą.

FLNG platforma leidžia dujas skystinti prisijungus tiesiai prie dujų gręžinio arba platformos ir perkrauti dujas tiesiai į priplaukusius dujovežius. Jei krovinys keliauja į plūduriuojantį SkGD terminalą (FSRU), tokį, kaip mūsiškis „Independence“, gamtinės dujos yra išgaunamos, suskystinamos, transportuojamos ir išdujinamos jūroje.

Nauji telkiniai ir mažesnės išlaidos

Antžeminės suskystintų dujų platformos, bent jau kol kas, yra pajėgesnės dujų skystintojos nei FLNG laivai (lyginant kainą vienai tonai dujų per metus). Pavyzdžiui, „Cheniere Energy“, SkGD eksportuotojos iš JAV, dviejų gamtinių dujų skystinimo linijos „Corpus Christi“ projekte atsieis 11,5 mlrd. USD. Per metus jos suskystins 13,5 mln. tonų dujų.

Palyginti, kol kas didžiausias pasaulyje, pirmasis užsakytas, bet dar nepastatytas „Royal Dutch Shell“ FLNG laivas (stato „Samsung Heavy Industries“) – beveik pusės kilometro ilgio „Prelude“ – kainuos daugiau, nei 10 mlrd. USD ir skystins tik po 5,3 mln. t dujų. Tiesa, rekordų nemušantys FLNG laivai yra gerokai pigesni ir kainuoja apie 3,5 mlrd. USD, tiesa, skystina jie apie 1,2 mln. t dujų per metus.

Tačiau FLNG laivai vis tiek reikšmingai sumažina vieno telkinio eksploatavimo kaštus – vien dėl to, kad iki šio laivo nereikia tiesti dujotiekio. Šį tiesti iki dujų telkinio apsimoka tik tuo atveju, jei telkinys pakankamai didelis ir iš jo dujos bus išgaunamos pakankamai ilgai, kad atsipirktų investicijos į infrastruktūrą. Kuo toliau telkinys nuo kranto – tuo didesnis jis turi būti.

Dėl to smulkesni ar atokesni dujų telkiniai – tokie kaip pirmoji „PFLNG Satu“ stotelė – Malaizijos Kanowit dujų telkinys, nutolęs 180 km nuo kranto – būdavo išžvalgomi ir paliekami neeksploatuoti.

Komentarai