„NordBalt“ atsijungė, elektros kaina šovė viršun
Apie „NordBalt“ gedimą pirmadienį pranešė Lietuvos elektros tinklų operatorė AB „Litgrid“. Tai pirmasis atvejis, kuomet naujosios elektros jungties gedimas reikalauja rimtos analizės.
„Gedimas ne Klaipėdoje, ne jūriniame kabelyje, o Švedijos pusėje“, – tvirtina Daivis Virbickas, AB „Litgrid“ vadovas.
Tam, kad būtų kompensuotas elektros jungties gedimo sukeltas elektros energijos deficitas, buvo aktyvuoti Kruonio hidroelektrinės rezervai, staiga atsiradusį elektros deficitą padėjo padengti ir kaimyniniai elektros tinklai.
Gamintojai Lietuvoje smarkiai nesureagavo, tačiau Latvijoje startavo abi Rygos termofikacinės elektrinės, 350MW gamybą padidino Estijos skalūnais kūrenamos elektrinės. Atsijungus „NordBalt“ būtent iš šių elektrinių ir Suomijos per elektros jungtis Šiaurėje į Lietuvą išaugo elektros energijos importas.
Dėl kainų šuolio kaltas ne tik „NordBalt“
Rytdienos elektros kaina Lietuvos kainų zonoje pirmadieniui šoko 41% iki 40,98 Eur/MWh, antradieniui pasistiebė dar 7,37% iki 44 Eur/MWh.
„Vien tik „NordBalt“ jungčiai visa garbė netenka, – sako p. Virbickas. – Bent pusė kainų šuolio priklausė ir nuo kaimyninių rinkų. Estijoje kaina augo 25%, Latvijoje – 30%, Lenkijoje – 10%“, – teigia p. Virbickas.
Be to, elektros kainai daro įtaką ir kitos strateginės jungties – „LitPol Link“ – atjungimas planiniam remontui. Jis numatytas antradienį.
„Litgrid“ praneša, kad tarptautinių elektros jungčių su Lenkija pralaidumas praėjusią savaitę (kovo 14-20 d.) buvo išnaudojamas 82%, Lietuvos ir Švedijos – 75%. Nutrūkus elektros tiekimui šiomis jugtimis, į darbą kibti turėtų vietos elektros gamintojai, o elektros importas (81% suvartotos elektros praėjusią savaitę buvo importuojama) turės šalį pasiekti kitomis jungtimis. Lietuvos–Latvijos jugtys aptariamuoju laikotarpiu buvo apkrautos 44%, Lietuvos–Baltarusijos – 6%.
infogr.am::nordbalt_vel_atsijunge
Gedimų išvengti neįmanoma
Dėl gedimų Švedijoje „NordBalt“ buvo atsijungusi vasario mėnesį. Tąkart atsijungimo priežastis buvo dėl gedimo Švedijos elektros tinkle suveikusios keitiklio automatinės apsaugos.
Daivis Virbickas, „Litgrid“ vadovas, yra sakęs, kad tokie gedimai – neišvengiami. Dėl techninių sutrikimų jungtis su Švedija turėtų neveikti 7-10 kartų per metus. Tąkart p. Virbickas teigė, kad kainų šuoliai, kurie tokiais atvejais ištiks Baltijos šalių elektros rinką, paskatins svarstyti apie antrosios elektros jungties su Švediją būtinybę.
„NordBalt“ ir „LitPol Link“ neveiks 100%. Statistiškai per metus vienai jungčiai tenka apie 10 įvykių per metus – techninių gedimų, remonto ir kitokių įvykių. Kai tai atsitiks, kainos Lietuvoje šoks, o tuomet prasidės diskusija – gal mums reikia „Nord Balt 2“, – „Baltijos energetikos forume“ sakė p. Virbickas.
