Rusijos pergalė „Jukos“ byloje: 50 mlrd. USD nemokės
Apie tai praneša „Interfax“, cituodami Rusijos atstovus teisme.
Arbitražo teismas, 2014-aisiais priteisęs buvusiems akcininkams 50 mlrd. USD, neturėjo juridinės galios, nusprendė Hagos apygardos teismas.
„Hagos teismas sutiko su Rusijos pozicija dėl Energetikos chartijos galiojimo Rusijos atžvilgiu, tai yra, kad Rusijos Federacijos parlamentas niekada chartijos neratifikavo ir niekada nepriėmė jokio įstatymo priimančio arba patvirtinančio laikinąjį taikymą. Todėl, pasak Hagos teismo, aktualiu laikotarpiu Energetikos chartijos sutartis Rusijos Federacijoje nebuvo įsigaliojusi ir ieškovai (buvę „Jukos“ akcininkai) negalėjo remtis jos sąlygomis arbitražo procese. Tai reiškė ir tai, kad tarp Rusijos Federacijos ir „Jukos“ akcininkų niekada negaliojo joks arbitražinis susitarimas, todėl ir arbitražo sprendimas dėl 50 mlrd. USD negalioja“, – teismo sprendimą komentuoja Ramūnas Audzevičius, „Motieka ir Audzevičius“ partneris.
„Nepamirškime, kad dėl šio Hagos teismo sprendimo dar galima apeliacija aukštesnės instancijos teismui“, – prideda jis.
2014 m. liepos pabaigoje buvusius „Jukos“ akcininkus vienijanti „Group Menatep Limited“ (GML) laimėjo Hagos nuolatinio arbitražo teismo bylą prieš Rusijos vyriausybę dėl politiniais motyvais nusavinto Rusijos naftos bendrovės turto. Ieškovai prašė priteisti 114 mlrd. USD ir nors teismas nusprendė, kad akcininkai patyrė mažiau – 50 mlrd. USD nuostolio, ieškinys vis tiek liko didžiausias istorijoje, tąkart teigė Timas Osbourne'as, GML vadovas.
Hagos nuolatinis arbitražo teismas išaiškino, kad 2003-iaisiais Rusijos vyriausybė „Jukos“ turtą nusavino politiniais motyvais ir įpareigojo Maskvą atlyginti žalą ir padengti teismo išlaidas.
Iki šiol „Jukos“ akcininkai įvairių Vakarų šalių teismuose iš Rusijos vyriausybės ir valstybės valdomų kompanijų yra prisiteisę daugiau nei 600 mln. USD.
Kas nutiko „Jukos“
Paskutinio XX a. dešimtmečio pradžioje privatizuota „Jukos“ 2002 m. buvo didžiausia Rusijos energetikos bendrovė ir viena iš dešimties didžiausių naftos bendrovių pasaulyje (pagal vertę akcijų rinkoje). Tačiau nuo Vladimiro Putino atėjimo į valdžią agresyvėjusi Rusijos vyriausybė nuo 2003-iųjų priėmė visą eilę sprendimų, galų gale privedusių prie bendrovės bankroto 2006-aisiais. 2007 m. lapkritį bendrovė buvo išbraukta iš įmonių registro, o jos turtas buvo nacionalizuotas, likučius supirko „Rosneft“ ir „Gazprom“.
Pasak ieškovų, viena iš poveikio priemonių, kurių buvo imtasi – kriminalinis bendrovės vadovų persekiojimas. 2003 m. apkaltintas mokesčiu vengimu, dokumentų klastojimu ir sukčiavimu buvo suimtas bendrovės vadovas Michailas Chodorchovskis, kuris 2005-aisiais išgirs nuosprendį – 10 metų kalėjime. Tokių pat kaltinimų sulaukė ir Platonas Lebedevas („Hulley Enterprises“ ir „Yukos Universal“ vadovas) bei Vasilijus Šakovskis („Yukos-Moscow“ prezidentas). Kiti kompanijos vadovai, siekdami išvengti to paties likimo, pabėgo iš šalies.
Vėliau prieš „Jukos“ vadovus nukreipti teismo procesai susilauks kritikos dėl skaidraus teisminio proceso stygiaus ir kaltinimų, esą šie veiksmai buvo politiškai motyvuoti. Paskelbus žinią apie Michailo Chodorkovskio suėmimą Maskvos biržoje kotiruojamos „Jukos“ akcijos nėrė žemyn, o birža buvo priversta stabdyti veiklą vienai valandai, kad sustabdytų prekiaujamų akcijų vertės smukimą.
„Nusikalstama kompanija“
Rusijos vyriausybė „Jukos“ pavadino „nusikalstama kompanija“ ir apkaltino ją naudojusis Rusijos viduje esančiomis lengvatinėmis mokesčių zonomis, siekiant išvengti pajamų apmokestinimo.
Vyriausybė ėmėsi perskaičiuoti kompanijos mokamus mokesčius – 2004-aisiais kompanijai keliais etapais buvo pateiktos sąskaitos, kurių bendra suma – 27 mlrd. USD – viršijo bendras „Jukos“ pajamas 2002 ir 2003 m. Kompanija 2004-aisiais teigė, kad bendra mokestinė našta, kuri užgulė įmonę po peržiūros, siekė 67%, 105%, 111% ir 83% dalį nuo bendrovės apyvartos atitinkamai 2000-aisiais, 2001, 2002 ir 2003 metais.
Tuoj po p. Chodorchovskio suėmimo Kremlius įšaldė 44% bendrovės akcijų, kad „Jukos“ akcininkai negalėtų bendrovės parduoti JAV kompanijai „Exxon“. Rusijos vyriausybė panaikino „Jukos“ susijungimo sandorį su „Sibneft“, privertė parduoti pagrindinį gavybos padalinį „Jukansknefetgaz“.
Visos šios priemonės privedė prie liūdno bendrovės galo.
