Penki būdai stabdyti Astravo AE
Lietuvos vyriausybei Astravo atominė elektrinė prie Lietuvos ir Baltarusijos sienos, per pusšimtį kilometrų nuo Vilniaus, kelia nuolatinį galvos skausmą. Baiminamasi, kad branduolinė jėgainė statoma nesaugiai, neatsižvelgiant į tarptautinius reikalavimus, todėl kelia pavojų visam regionui.
„Lietuva kaip šalis nėra prieš atominę energetiką, turime savo atominės jėgainės projektą, – sako Rokas Masulis, Energetikos ministras. – Bet dėl to mes ir žinome, kaip sunku visus šituos dalykus suderinti ir praeiti visus šiuos tekstus“.
Jis pažymi, kad Lietuva jau daugybę kartų kreipėsi į Baltarusiją dėl elektrinės poveikio aplinkai vertinimo, tačiau atsakymų nėra – „bijome, kad procesas yra imituojamas, o ne vydomas“, sako ministras.
Lietuva norėtų sulaukti Tarptautinės atominės energetikos agentūros aplinkos SEED branduolinės jėgainės akištelės vykdymo misijos Baltarusijoje, norima, kad būtų atlikti patikimumo testai. Nėra ir dorojimosi su branduoline nelaime plano.
„Kol kas iš Baltarusijos girdime, kad jų problemos baigiasi ties siena“, - sako ministras.
Neišspręstas ir branduolinių atliekų klausimas, didelis rūpestis yra atliekamų darbų kokybė, kurių jokia trečioji šalis neprižiūri.
„Klausimų yra dar ir daugiau, jei jie nebus atsakyti, o informaciją bus vengiama pateikti, Lietuva turės kovoti dėl to, kad saugumo taisyklių būtų laikomasi“, - sako p. Masiulis.
Penkios alternatyvos
Kol politkai ieško sutarimo tarp trijų Baltijos šalių, Energetikos ministerija patikėjo Lietuvos elektros tinklų operatoriui „Litgrid“ atlikti studiją įvertinant, kokių priemonių Lietuva galėtų imtis, siekiant paspausti Baltarusiją laikytis tarptautinių normų, ar pakertant projekto ekonominį gyvybingumą, jei jis būtų pastatytas.
„Litgrid“ šiam tikslui pasitelkė Kauno technologijos universiteto mokslininkus, kurie įvardijo penkias galimas tokių priemonių alternatyvas. Pabrėžiama, kad Baltijos šalių sinchronizacija su Vakarų Europos elektros tinklais būtų geriausias vaistas, tačiau šis projektas užtruktų ilgiau, nei planuojama Astravo AE statyba. Savo ruožtu, komercinių elektros tinklų ribojimas galėtų būti įgyvendinamas „nors ir rytoj“, tačiau teisiniai tokio veiksmo aspektai dar nėra įvertinti.
„Penktoji alternatyva yra susijusi su komercinio srauto reguliavimu, kuris gali būti įgyvendintas nors ir rytoj, lieka tik teisinis reguliavimas. Pirmosios keturios veda prie Lietuvos sinchronizacijos su Vakarų Europos elektros tinklais“, - glaustai priemones apibūdina Daivis Virbickas, elektros perdavimo sistemos operatoriaus „Litgrid“ vadovas.
„Kiekviena alternatyva turi būti derinama su sinchronizacijos sąlygomis. Kol to nėra padaryta, spręsti apie vienos ar kitos alternatyvos taikymą yra sunku“, - pabrėžia Saulius Gudžius, studiją atlikusiems mokslininkams vadovavęs Kauno technologijos universiteto (KTU) profesorius.
„Priklausomai nuo mūsų desperacijos lygio, kai kurie variantai gali būti vykdomi iki sinchronizacijos, tačiau jos turi būti labai kruopščiai įvertintos elektros tinklo patikimumo aspektu", - sako Rokas Masiulis, energetikos ministras.
infogr.am::70x7P2HVaoG0U4Fn
Pirmoji alternatyva: elektros linijų tarp Baltijos šalių ir Baltarusijos ir Rusijos išjungimas
Tokia priemonė, jei būtų įgyvendinama, sukeltų problemų su elektros tinklo balansavimu ir keltų pavojų Vilniaus mazgui, todėl reikėtų galvoti tiek apie elektros tinklų, tiek apie elektros generacijos pritaikymą tokiai naujai padėčiai. Tai, teigia mokslininkai, galėtų būti padaryta tik sinchronizuojantis su kontinentinės Europos tinklais.
„Darbas UPS/IPS sistemoje leidžia mums balansuoti elektros energijos srautus, todėl jungčių išjungimas sukeltų problemų“, - dėsto p. Gudžius.
„Mes turime užtikrinti elektros energijos tiekimą ir reikalingus rezervus, taip pat ir Kaliningradui, – sako p. Masiulis. – Geriausias vaistas visiems šiems klausimams yra sinchronizacija, nes visas paslaugas, kurias gauname iš Baltarusijos, tokiu atveju gautume iš kontinentinės Europos tinklų“.
Antroji alternatyva: Baltarusijos ir Lietuvos elektros linijų išjungimas
Antroji alternatyva reiškia, kad būtų atjungtos elektros linijos tik tarp Lietuvos ir Baltarusijos. Tokiu atveju desinchronizacija nuo BRELL žiedo, kuriame šiuo metu veikia Lietuvos elektros tinklai, neįvyktų, tačiau tokiu būdu išlieka galimybė nesaugiems elektros srautams patekti į Lietuvą. Be to, linijų išjungiams pakenktų Lietuvos elektros tiekimo saugumui ir patikimumui.
Nuolatinės srovės keitiklio statyba IAE pastotėje
Ignalinos atominės elektrinės elektros pastotėje pastatytas nuolatinės srovės keitiklis – brangiausia galima alternatyva. Jis kainuotų nuo 90-150 mln. Eur, teigia moklsininkai. Ar šios lėšos būtų įšaldytos, ar ne, priklausytų nuo to, kaip būtų vykdomas Lietuvos sinchronizacijos su kontinentinės Europos tinklais projektas. Visgi, Lietuvai vienai įgyvendinant šią priemonę Astravo AE pagaminta elektra vis viena galėtų patekti į Lietuvos rinką per kitas Baltijos šalis.
„Apie šią alternatyvą reikia šnekėti tik tada, kai mes žinosime, kaip sinchronizuotis su kontinentiniais elektros tinklais“, - sako p. Gudžius.
Ketvirtoji alternatyva – trijų elektros linijų iš IAE į Baltarusiją išjungimas
Ji mažiausiai įtakoja elektros sistemos veikimą, tačiau tam, kad priemonė būtų efektyvi, reikia taikyti aktyvias komercinių srautų ribojimo priemones. Šios, savo ruožtu, turi būti derinamos iš teisinės perspektyvos, o kol kas, teigia mokslininkai, to padaryta nėra.
VERSLO TRIBŪNA
Kaip užtikrinti energetinį teisingumą ir rasti balansą tarp vartotojų, gamintojų ir vietos bendruomenių interesų? Energetinis teisingumas Lietuvoje patiria didelių iššūkių, dažnai virstančių socialiniais ir politiniais konfliktais ir sužlugdytais dideliais projektais, sako advokatų kontoros „Glimstedt“ asocijuotasis partneris, energetikos teisės ir rinkų reguliavimo ekspertas, Vilniaus universiteto Europos Sąjungos energetikos teisės dėstytojas Mindaugas Jablonskis.
Saulės energetikos bendrovės „Saulės grąža“ generaliniu direktoriumi tapo Saulius Barauskas – daugiau nei 20 metų einantis įvairias vadovaujančias pareigas energetikos ir infrastruktūros įmonėse.
INIKTI jau ne pirmus metus sėkmingai vykdo generalinės rangos darbus atsinaujinančios energetikos sektoriuje. Įmonė specializuojasi vėjo ir saulės elektrinių statybų projektuose - nuo kelių tiesimo, statybos aikštelių paruošimo, kabelių klojimo iki pamatų ir bokštų statybos bei jėgainių montavimo. Šiandien INIKTI vardas žinomas ne tik Lietuvoje - bendrovė sparčiai plečia veiklą ir užsienyje, ypač Skandinavijos šalyse ir Vokietijoje.
Penktoji alternatyva – komercinių srautų ribojimas
„Yra ir penktoji alternatyva, ji elektros kainai atsilieptų 3 Eur, tačiau ji turi būti suderinta tarptautinės teisės ir kitais požiūriais, – pažymi mokslininkas. - Techninių priemonių tam nereikia, ši priemonė gali būti įgyvendinta greitai, tačiau ją turi įvertinti teisininkai“.
Rokas Masiulis patikino, kad jei 2018 m. įsijungtų Astravo AE, komercinių srautų ribojimas galėtų būti įgyvendinamas.
Stiprybė vienybėje
Visgi, pažymima, kad viena Lietuva šioje srityje gali nuveikti nedaug, todėl būtinas bendradarbiavimas tarp visų trijų Baltijos šalių.
„Techninės priemonės, kurias čia pristatėme, veiktų tik regiono valstybėms bendradarbiaujant“, - pažymi p. Gudžius.
„Mūsų matymas yra toks, kad techinės priemonės yra, kurias galime naudoti, tačiau vienos Lietuvos galimybės yra ribotos. Todėl daug vilčių teikiame į tai, ką galime padaryti bendradarbiaudami su kaimynais“, - sako Rokas Masiulis, Energetikos ministras.
„Turime rengti bendrą planą ir derinti veiksmus, visos trys šalys turi veikti ir Briuselyje, kad atominė elektrinė būtų statoma saugiai ir pagal tarptautinius standartus“, - į VŽ klausimą apie bendrą Baltijos šalių poziciją atsako ministras.
