„Latvijas Gaze“ skaidymas: nesvarbu kaip, svarbu, kad būtų

Lietuvoje TEP buvo įgyvendinamas radikaliausiu būdu. Dujų sektoriuje buvo suformuotos dvi už tiekimą ir skirstymą bei už perdavimą atsakingos kontroliuojančios bendrovės („Lietuvos energija“ ir EPSO-G) ir viena nuo kitos atskirtos tiek tiekimo („Lietuvos dujų tiekimas“), tiek perdavimo („Amber Grid“), tiek skirstymo („Lietuvos dujos“, dabar – ESO) veiklos.

Latviai pasirinko kitokį variantą. Bus steigiamos dvi įmonės, kurių viena bus atsakinga už dujų perdavimo ir saugojimo infrastruktūrą (dujų perdavimo tinklus ir Inčukalno dujų saugyklą), o kita – už dujų tiekimą ir skirstymą. Finansiniai investuotojai galės turėti abiejų bendrovių akcijų, tačiau tie patys akcininkai abiejų bendrovių valdyme dalyvauti negalės.

Planuojama, kad bendrovės bus įsteigtos spalio mėnesį. Nuo kitų metų balandžio 3 d. „Latvijas Gaze“ tai padaryti privalės, o nuo 2018-ųjų metų turės būti atskirtas ir bendrovių turtas.

Veiklų atskyrimo principas

„Visa infrastruktūra bus atskirta nuo viso tiekimo, – VŽ aiškina Dominykas Tučkus, į Latvijos rinką prisibelsti pastaruoju metu nesėkmingai mėginusios UAB „Lietuvos energija“ valdybos narys. – Bendrovė bus padalinta į dvi akcines bendroves, kurių viena užsiims gamtinių dujų tiekimu, o kita – perdavimo ir saugojimo veikla. Apie skirstymo veiklą informacijos nėra, tad tikėtina, kad ji bus susieta su tiekimo veikla“.

Veiklų atskyrimo principas nėra tik iš aukšto nuleistas ES pageidavimas. Tai yra prielaida skaidresniam dujų sistemos darbui, kuris, savo ruožtu, mažina kainas vartotojams ir skatina juos naudoti daugiau dujų, o taip yra proporcingai mažinami dujų perdavimo kaštai.

„Rinka optimaliai atsiveria, kai atsiranda suinteresuotumas. Jis atsiranda, kai yra atskiras perdavimo operatorius ir atskira tiekimo įmonė. Tuomet perdavimo operatoriui pasidaro nebesvarbu, kuri tiekimo įmonė dujas transportuos, svarbu, kad transportuotų“, – tiekimo ir perdavimo veiklų atskyrimo principą aiškina Rolandas Zukas, energetikos įmones kontroliuojančios bendrovės EPSO-G vadovas.

Jo vadovaujama įmonė, drauge su jos valdoma dujų perdavimo tinklo operatore „Amber Grid“ dalyvauja konsultacijose su regiono partneriais. Jis patikina, kad veiklų atskyrimas paskatintų perdavimo operatorių vystyti veiklą taip, kad Inčukalno saugykla taip pat būtų išnaudojama kuo optimaliau.

„Iš principo, mums, kaip valstybei, nėra jokio skirtumo, kaip jie tai padarys“, – teigia p. Zukas. – Lietuva, lygiai taip pat, kaip Latvija ir Estija, turi problemų su dujų sektoriumi, nes mažėja dujų vartojimas. Kai mažėja vartojimas, likusiems vartotojams kyla kainos, nes mažesniam vartotojų skaičiui pasiskirsto infrastruktūros išlaikymo kaštai“.

Galimybę spręsti šias problemas EPSO-G vadovas mato „normaliuose dujų mainuose ir palyginamose kainose“.

Konkurencinių sąlygų suvienodinimas – pramonei ir dujininkams

„Latvijas Gaze“ padalijimas aktualus tiek regiono pramonei, tiek regiono dujų prekybininkams. Tiek vieniems, tiek kitiems tai reikštų lygių konkurencinių sąlygų atsiradimą ir sąžiningą konkurencinės kovos lauką visame regione.

„Niekam nereikia pigių energijos šaltinių. Pramonėje visiems reikia palyginamų kainų. Turi būti aišku, kiek dujos kainuoja Vokietijoje, kiek Lenkijoje ir kiek Lietuvoje. Kitu atveju pramonė pabėga. Dujų kaina sudaro didžiausią dalį galutiniame produkto kainos pyrage. Tai jei dujų kaina yra adekvati, įmonė gali pradėti rūpintis kitų problemų sprendimu, veiklos efektyvumu“, – įsitikinęs p. Zukas.

Dujų prekybos bendrovės taip pat yra suinteresuotos vienoda konkurencine aplinka – šioje srityje būtinas dujų perdavimo ir dujų tiekimo veiklų atskyrimas.

„Dujų prekybininkams svarbu, kad konkurentai nekontroliuotų perdavimo sistemos“, – pažymi p. Tučkus. – Pats geriausias variantas būtų, jei visos trys – Lietuvos, Latvijos ir Estijos – sistemos būtų viena „įėjimo – išėjimo“ zona (zona, kurioje dujos apskaitomos įleidimo ir išleidmo iš dujų sistemos taškuose – VŽ). Tokiu atveju būtų reali konkurencija tarp dujų tiekėjų visoje zonoje“.

Tiesa, jis pastebi, kad iki idealių sąlygų visoms regiono kaimynėms dar reikės nueiti ilgą kelią.

Įtikinti regiono partnerius, padidinti srautą

Lietuvos dujininkai – EPSO-G ir „Amber Grid“ – apie judėjimą link bendros dujų rinkos su regiono partneriais – Latvija, Estija ir Suomija – jau kalbasi kurį laiką. 2015 m. buvo įkurta trijų valstybių darbo grupė, buvo pradėta studija dėl regioninės dujų rinkos sukūrimo.

„Ko reikia Latvijai – tai pradėti dujų apskaitą energijos vienetais (dujų kiekį pradėti skaičiuoti megavatvalandėmis vietoje tūkstančių kubinių metrų – VŽ) ir nustatyti aiškias pasinaudojimo sistema taisykles, – sako p. Zukas. – Stengiamės įtikinti regiono partnerius, kad tai yra neišvengiama, kitaip nebus ir klausimas yra tik kada jie apsispręs tai padaryti. Turime juos įtikinti, kad reikia atverti rinką, tai yra suteikti galimybę sistema pasinaudoti visiems dalyviams, ir kad šis galimybė turi būti suteikta pagal aiškias ir kuo vienodesnes taisykles“.

„Jei, pavyzdžiui, „Latvenergo“ norėtų ir galėtų pigiau pirkti dujas iš mūsų, atsirastų srautas. O tuomet laivas (Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų terminalas „Independence“ – VŽ) uždirbtų, tiekimas uždirbtų, perdavimas uždirbtų – ne tik uždirbtų, o ir pasidengtų sąnaudas“, – prideda p. Zukas.