2016-04-26 15:23

„NordBalt“ gedimų anatomija: kaip reaguoja rinka ir kam tai naudinga

„NordBalt“ jungties kabelio pavyzdys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
„NordBalt“ jungties kabelio pavyzdys. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
700 MW jungties su pigios elektros lobynu Švedijoje netektis kaskart supurto Lietuvos (ir kaimynių) elektros sistemą, tačiau ilgalaikis poveikis kainoms nėra didelis.

Per kiek daugiau nei du komercinės veiklos mėnesius „NordBalt“ jungtis buvo sutrikusi šešis kartus – tris kartus Švedijos pusėje, du kartus Klaipėdos srovės keitiklių pastotėje ir vieną kartą – pačiame kabelyje. Nuo vasario 17 d., kuomet jungtimi prasidėjo prekyba elektra iki paskutiniojo gedimo balandžio 21 d. jungtis apytiksliai 15 parų ir 16 valandų praleido išsijungusi. Kone visą likusį laiką yra naudojami visi 700 jungties megavatų.

Lietuvai, kurios elektros rinka kliaujasi importu, sklandus jungties veikimas yra svarbu, tačiau Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorė AB „Litgrid“ nuolatos pabrėžia, kad gedimų ir veiklos sutrikimų išvengti tokioje elektros jungtyje neįmanoma.

52795
130817
52791