Sinchronizaciją Lenkijos politikai guldo ant mokslininkų pečių
Lenkijos atstovai pareiškė, kad politiniai sprendimai bus priimti tik po to, kai pasirodys šiuo metu Europos Komisijos tyrimų centro JRC (angl. Joint Research Centre) atliekamos Baltijos šalių sinchronizacijos su kaimyninėmis elektros sistemomis galimybių studija. Jos rezultatų laukiama 2016 metų spalio mėnesį.
Tokias žinias išgirdo Lietuvos energetikos ministerijos ir energetikos sektoriaus bendrovių atstovų delegacija, šią savaitę apsilankiusi Lenkijoje ir susitikusi su kolegomis kaimynystėje.
Elektros tinklo sinchronizacijos projekto sėkmei yra būtinas regioninis šalių bendradarbiavimas. Tačiau kol kas ne viskas einasi taip, kaip norėtųsi. Kaip teigia Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, sinchronizacijos su žemynine Europa scenarijai jau anksčiau nagrinėti bent šešiose didelės apimties studijose, kuriose techninės galimybės tokiam projektui realizuoti įvertintos ir teisiniais, rinkos bei investicijų aspektais.
Estija JRC studijos rezultatų laukia tam, kad įsitikintų, ar ne geresnis būdas pasitraukti iš Maskvos valdomo BRELL žiedo būtų sinchronizuojantis su Šiaurės šalių elektros tinklais.
„LitPol Link“ veikloje prošvaisčių nematyti
Lietuvos ir Lenkijos elektros jungtis „LitPol Link“ nuo vasario mėnesio veikia normaliu režimu, tačiau, „Litgrid“ duomenimis, dėl Lenkijos sistemos operatoriaus taikomų jungties galios ribojimų per pusmetį vidutinis pralaidumas iš Lenkijos į Lietuvą siekė 221 MW – mažiau nei pusę jungties galios. Daugiau nei du trečdalius laiko, kai veikia „LitPol Link“, iš viso nebuvo galimybių elektros srautui į Lietuvą.
Susitikimo metu, tiesa, buvo gautas tradicinis Lenkijos elektros tinklų operatoriaus atsakymas – elektros jungties pralaidumas prekybai ribojamas tam, kad būtų užtikrintas Lenkijos elektros sistemos saugumas.
„Per didelis elektros antplūdis į mūsų sistemą galėtų priversti dažnai išjungti elektros gamybos blokus, o vėliau juos vėl tektų įjungti. Kasdienis blokų junginėjimas gali privesti prie daugybės gedimų, o blogiausiu atveju – prie visiško jų išjungimo“, – portalui „biznesalert.pl“ teigia PSE atstovai.
„Vis tik, 500 MW elektros energijos tokio dydžio sistemai kaip Lenkija yra pakankamai nereikšminga, kad keltų klausimus dėl tokios rizikos pagrįstumo“, – teigia „Litgrid“ atstovai ir pažymi, kad nepaisant kelių kreipimųsi raštu išsamaus paaiškinimo, kodėl jungtis negalėtų veikti visa galia, kol kas nėra sulaukę.
Klausimą, ar „LitPol Link“ ribojimai nepažeidžia Europos Sąjungos konkurencijos taisyklių taip pat yra iškėlusi Estijos energetikos bendrovė „Eesti energia“.
