Suomijos dujų sektoriui – geros naujienos

Fabiano Bimmerio („Reuters“ / „Scanpix“) nuotr.

Suomija pamažu slenkasi link savo dujų sektoriaus liberalizavimo. Praėjusią savaitę šalies energetikos sektorius sulaukė dviejų gerų žinių – pirmojo SkGD krovinio ir Europos Komisijos sprendimo finansuoti Estijos ir Suomijos dujų jungtį „Balticconnector“.

Europos Sąjungos narių vyriausybės liepos 15 d. sutarė investuoti 263 mln. Eur į svarbiausius energetikos projektus. Didžioji dalis šios sumos atiteks Suomijos ir Estjios dujų jungčiai „Balticinterconnector“. Projektą vykdys Estijos energetikos infrastruktūros operatorius „Elering“ ir Suomijos bendrovė „Balticconnector“.

Europos Komisija finansuos 75% šio projekto. Planuojama, kad nauja dujotiekio jungtis atsieis apie 250 mln. Eur. EK nusprendė gausiau (įprasta skirti 50-čiai procentų projekto sumos lygų finansavimą) finansuoti „Balticconnector“ jungtį, nes Komisija ją mato kaip projektą, „sustiprinsiantį energijos tiekimo saugumą rytiniame Baltijos jūros regione“.

Tai ne pirma gera naujiena, praėjusią savaitę pasiekusi Suomijos energetikus. Kaip rašė VŽ, praėjusią savaitę pirmasis suskystintų gamtinių dujų (SkGD) krovinys pasiekė pirmąjį Suomijos Porio mažos apimties SkGD terminalą.

Kol kas tai – bandomasis krovinys, skirtas naujojo terminalo bandymams. Komercinę veiklą planuojama pradėti rugsėjį. Šis terminalas yra skirtas mažos apimties kroviniams, kurie leis atskiroms pramonės įmonėms, neprijungtoms prie menkai išvystytos šalies dujotiekio sistemos, apsirūpinti gamybai reikalingomis dujomis. Be to, jis leis SkGD apsirūpinti laivams ir sunkiajam krovininiam autotransportui.

Visgi, dujų tiekimo saugumą mažos apimties terminalais užsitikrinti būtų sudėtinga. Sprendimas finansuoti didelę dalį Estijos ir Suomijos dujotiekio jungties naujoje šviesoje pateikia bent du Lietuvos dujų projektus – suskystintų gamtinių dujų importo terminalą Klaipėdoje bei dujų jungtį su Lenkija GIPL.

Suomija šiuo metu yra visiškai priklausoma nuo „Gazprom“ tiekiamų dujų. Pabaigus „Balticconnector“ statybas, šalis per Klaipėdos SkGD terminalą galės diversifikuoti savo dujų portfelį. GIPL, savo ruožtu, prie Vakarų Europos prijungs jau nebe tik Lietuvą ar Baltijos šalis, bet ir Suomiją.

Kaip VŽ yra sakęs Saulius Bilys, Lietuvos dujų perdavimo sistemos operatoriaus „Amber Grid“ vadovas, bendra Baltijos ir Suomijos šalių rinka galėtų sudaryti 7 mlrd. kub. m per metus – o tai padėtų į ją pritraukti daugiau stambių tiekėjų. Tai, savo ruožtu, teigiamai atsilieptų dujų vartotojams ir čia investuoti svarstančioms pramonės įmonėms, kurios gamybos procesuose naudoja gamtines dujas.

Komentarai