Šiaurės rytų Lenkija įvertino „LitPol Link“ naudą

„Kalbant apie elektros perdavimo ir paskirstymo tinklą Lenkijos šiaurės rytų regione, konkrečiai – Palenkės vaivadijoje ir dalyje Varmijos - Mazurijos vaivadijos, galima teigti, kad situacija iš esmės pagerėjo, pradėjus veikti elektros jungčiai tarp Lenkijos ir Lietuvos. Iki jos atsiradimo šiems regionams elektra buvo tiekiama 220 kV įtampos linija iš Ostrolenko iki Elko ir 400 kV linija iki Narevo vietovės. Šios linijos dažnai būdavo smarkiai perkrautos“, – šią savaitę Baltstogėje vykusiame Rytų Lenkijos ekonomikos forume nurodė Jarosławas Dzięgielewskis, „PGE Dystrybucja“ Balstogės padalinio generalinis direktorių. Jį cituoja portalas wnp.pl.

Pono Dzięgielewskio teigimu, pastačius elektros jungtį tarp Lietuvos ir Lenkijos, o Narevo skirstyklą sujungus su pastote Lomžoje ir atsiradus galingoms pastotėms Elko mieste, perdavimo linijų perkrovų ir elektros tiekimo nutrūkimų problemos buvo išspręstos.

„Galiu užtikrinti, kad šiandien elektros perdavimo tinklas užtikrina mūsų saugumą“, – tvirtino p. Dzięgielewskis.

Tarsisteminė 500 MW galios Lietuvos – Lenkijos jungtis veikia nuo šių metų pradžios.Dvigrandė 400 kV linija nutiesta tarp Lenkijos miesto Elko iki Alytaus: 51 km linija eina Lietuvoje, 112 km – Lenkijos teritorijoje, per Palenkės ir Varmijos – Mazūrijos vaivadijas.

Lietuvos elektros perdavimo operatorė „Litgrid“ rugsėjo viduryje pranešė, kad pradedama ruoštis antram elektros linijos su Lenkija statybų etapui. Anot bendrovės, tiek Lietuvoje, tiek Lenkijoje jau pradedami nagrinėti galimi tokios linijos maršrutai.

Lietuvoje jungties trasos variantus nagrinės laimėjusi inžinerinių konsultacijų bendrovė „Sweco Lietuva“, laimėjusi „Litgrid“ skelbtą konkursą. Planuojama, kad jungtis galėtų prasidėti ties Marijampole, kur atsirastų nauja pastotė, ir tęstųsi iki Lenkijos sienos. „Sweco Lietuva“ turės pasiūlyti bent 4 trasos išdėstymo alternatyvas, įvardydami, kur galėtų būti statoma naujoji Marijampolės pastotė. Pirmųjų studijos rezultatų laukiama gruodį.

Analogišką studiją, nagrinėjančią linijos trasos galimybes Lenkijoje, atlieka Lenkijos perdavimo sistemos operatoriaus dukterinė bendrovė „PSE Inwestycje”.

Pastačius antrąją „LiPol Link“ liniją, visa jungties su Lenkija galia siektų 1.000 MW. Naujoji linija yra viena iš būtinų techninių sąlygų Baltijos šalių sinchronizacijai su kontinentinės Europos elektros sistema.

„LitPol Link“ šiuo metu yra vienintelė elektros linija, jungianti Baltijos valstybių energetikos sistemas su Vakarų Europos tinklais. Jungtis tarnauja ir kaip elektros sistemos stabilumo garantas: tiek Lietuvos, tiek Lenkijos elektros perdavimo sistemų operatoriai naudojasi jungtimi, užtikrindami avarinį rezervą ir taip išvengdami elektros tiekimo pertrūkių.

Baltijos šalių perdavimo sistemos operatorės su lenkų kolegomis ateityje turėtų tartis ir dėl ir prekybos elektra, pasinaudojant naująja infrastuktūra, sąlygų. Problemą, kad Lenkijos elektros tinklo operatorius „Polskie Sieci Elektroenergetyczne“ (PSE) neretai riboja „LitPol Link“ pralaidumą prekybai elektra kryptimi Lietuva – Lenkija, ne kartą kėlė estų energetikai, tvirtindami, kad taip užkertamas kelias estiškai elektrai patekti į Lenkijos rinką. PSE aiškino, kad šia kryptimi elektros srautai ribojami dėl techninių priežasčių.