SkGD bunkeriavimo laivas Klaipėdoje – 2018 m. pabaigoje
Laivo pristatymu rūpinsis „Bernhard Shulte Shippng“ bendrovė, su kuria pasirašyta nuomos sutartis. Pasirašytos sutarties trukmė kol kas neskelbiama. 7.500 mln. kub. m talpos bunkeriavimo laivas – kol kas didžiausias užsakytas tokio tipo laivas pasaulyje. Taip pat – vienintelis tokio tipo Baltios jūros ledo klasės laivas (t.y., sustiprintu korpusu, dėl to galintis naviguoti tarp jūrinio ledo lyčių).
Mažos apimties SkGD bunkeriavimo laivas galės iš Klaipėdos terminalo „Independence“ gabenti dujas į šiuo metu statomą antžeminę SkGD stotį uoste. SkGD prekybos bendrovė „Bomin Linde“ 90% laiko laivu vykdys bunkeriavimo veiklą: pildys mažos apimties SkGD terminalus Baltijos jūros pakrantėje, taip pat – laivus, naudojančius SkGD kaip degalus, jūroje.
„SkGD kaip jūrinio kuro dalis Baltijos jūros regione reikšmingai augs per artimiausius kelis metus“, – pranešime cituojamas Mahinde Abeynaike, „Bomin Linde LNG“ vadovas.
Jo teigimu, pirmą kartą laivų savininkai ir valdytojai Baltijos jūroje galės naudotis visa SkGD dujų tiekimo grandine.
Naujas „Independence“ vartotojas
„Klaipėdai tai yra svarbus žingsnis, kad „Bomin Linde LNG“ ateina vykdyti savo veiklos iš Klaipėdos SkGD terminalo, – VŽ sako Mantas Bartuška, „Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius. – Tai rodo, kad mūsų užsibrėžtas tikslas tapti Baltijos regiono centru tampa realiais veiksmais“.
Naujas terminalo vartotojas reiškia didesnį SkGD terminalo apkrovimą ir palyginti mažesnes vartotojams tenkančias išlaidas infrastruktūrai. Vadovas taip pat pastebi, kad „Bomin Linde LNG“ taip pat gali atnešti ir naudingos mažos apimties dujų sektoriaus ekspertizės ir technologinių žinių, leisiančių SkGD veiklą Klaipėdos uoste plėtoti dar labiau.
Vadovas taip pat džiaugėsi ir tuo, kad „Klaipėdos nafta“ galės užpildyti kitų metų antroje pusėje planuojamą užbaigti antžeminio paskirstymo terminalo stotį.
Vienas iš dviejų
Nenumaldomas potraukis tokio pobūdžio projektams praėjusiais metais užvaldė visą Lietuvos energetikos sektorių – su „Statoil“ bendradarbiaudama dujų prekybos bendrovė „Litgas“ taip pat puoselėjo planus per pusę statyti SkGD bunkeriavimo laivą.
Abi bendrovės neigė, kad tarp šių dviejų projektų būta konkurencijos, tačiau į jų įgyvendinimą turėjo įsikišti Vyriausybė, kurios atstovai šią vasarą VŽ tikino, kad gali būti statomas tik vienas, o ne du laivai. Po pasitarimų abu projektai oficialiai liko vykdomi, o „Klaipėdos nafta“ sutiko apkarpyti savo dalį bendrame projekte nuo 20% iki 10% - sutartis su „Bomin Linde“ buvo pakoreguota paskutinėmis rugsėjo dienomis.
Visgi, nukritusi naftos ir gamtinių dujų kaina bent jau artimiausiu metu aptemdė SkGD kaip laivų kuro perspektyvas. „Statoil“ ir „Litgas“ nusprendė bunkeriavimo laivo projekto nebeplėtoti, o apsiriboti bendradarbiavimu SkGD aprūpinant mažos apimties dujų terminalus Baltijos jūroje.
