Verslininkas iš JAV: dirbti Lietuvoje neleistumėte net Gatesui

„Billas Gatesas negalėtų į čia persikelti, nes jis nėra kvalifikuotas“, – aiškina p. Ray.

Šiandien taip pat rašome apie migracijos tramdomą investicjų „rojų“.

Kad būtų galima gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje aukštos kvalifikacijos reikalaujantį darbą, tam būtina pateikti dokumentus, kuriais būtų galima įrodyti gilius profesinius gebėjimus. IT įmonėms toks reikalavimas - opi problema, nes yra daug profesionalių programuotojų, kurie neturi aukštojo mokslo diplomų.

„Mano brolis šiuo metu dirba „Google“, anksčiau dirbo „Microsoft“ ir prisidėjo prie naujausios „Windows“ versijos kūrimo. Lietuvos Vyriausybė mano, kad jis nėra pakankamai kvalifikuotas dirbti šalyje. Jis netinka, nes vietoje studijų dirbo „Microsoft“. Taigi „Microsoft“ ir „Google“ sako, kad jis kvalifikuotas, tačiau su tuo nesutinka Lietuvos Vyriausybė. O kas yra labiau kvalifikuotas tai spręsti?“, – ironizuoja verslininkas.

Anot jo, JAV studijuoti neįtikėtinai brangu, todėl vis daugiau žmonių įgyja reikiamas žinias kitais būdais, pavyzdžiui, įvairiuose kursuose arba darboviečių mokymuose. Yra bent keletas kursų internete platformų kaip „Coursera“, kuriose galima rasti žymių mokslininkų sudarytas mokymosi programas.

Jokių kompromisų

Su 6 kolegomis iš JAV Lietuvoje dirbantis p. Ray pasakoja, kad diplomas yra neapeinamas reikalavimas. Tiesa, jis pats su darbuotojais leidimą gyventi ir dirbti gavo Latvijoje. Kaip pats sako, nuleido rankas. Anot jo, ten buvo paprasčiau, o reikiami dokumentai į rankas pakliuvo po 5 dienų. Lietuvoje šis procesas trunka nuo 3 mėnesių.

„Mes turime vieną merginą, kuri nori čia gyventi, tačiau jai trūksta 1 kredito, kad gautų universiteto baigimo diplomą. Lietuva sako, kad ji yra nekvalifikuota, nes neturi 1 kredito, kurį gavus jai būtų įteitas Kalifornijos universiteto baigimo diplomas. Kaip tas kreditas gali būti riba, kuri parodo, ar žmogus yra kvalifikuotas? Tai yra absurdas, visiškas absurdas, tame kredite nėra magijos, tačiau dėl jo Lietuva jai nesuteikia leidimo laikinai gyventi, dirbti ir mokėti mokesčius“, – piktinasi kompanijos vadovas.

Jis prisimena ir kitą atvejį, kai darbuotoja atvyko į Lietuvą 3 mėnesiams gavusi Šengeno vizą ir panoro į čia persikelti iš biuro San Franciske. Ji sužinojo, kad leidimas gyventi bus išduotas po bent 90 dienų, todėl mergina būtinai turėjo išvykti iš ES teritorijos. Galiausiai dėl ilgo proceso ji, nors ir gavo leidimą, juo ne tik nepasinaudojo, bet ir išėjo iš p. Ray valdomos bendrovės.

VŽ rašė, kad Lietuva regione pralaimi konkurencinę kovą dėl talentų. Pastariesiems perkelti savo pradedančiąsias bendroves patogiau į Latviją, Lenkiją, Suomiją, Jungtinę Karalystę ir kitas valstybes. Tokios šalys kaip Danija laikomos pavyzdžiu migracijos procesų srityje. Į ją „startuoliams“ persikelti ne tik taikomi nedideli reikalavimai, bet ir yra specialios finansavimo programos.

Verslininkas, kuriam teko laikinai gyventi Rusijoje, mini, kad net ir ten migracijos taisyklės yra palankesnės, nors susiduriama su problemomis kitose srityse.

„Sakyti, kad mes bent jau geresni už Somalį, nėra pasiteisinimas. Čia esanti tvarka nėra geresnė nei Rusijoje ar kitose kaimyninėse valstybėse. Jei Lietuva nori būti konkurencinga, ji turi konkuruoti dėl geriausių talentų. Jeigu jų norite, turite būti pajėgūs pasiimti. Kai žmogus pagalvoja, kad nori persikelti, jūs turite prieiti ir sakyti „ei, atvyk čia, atvyk čia“. Reikia sukurti lengviausią, greičiausią ir skaidriausią kelią jiems atsikraustyti“, – pataria p. Ray.

Dauginkitės arba įleiskit

Dešimtmetį šalyje gyvenantis verslininkas svarsto apie Lietuvos ateitį ir pateikia dvi galimybes: gimdyti daugiau vaikų arba palengvinti migracijos taisykles ir priimti daugiau atvykėlių iš kitų valstybių. Pasaulio banko duomenimis, Lietuvoje gyventojų skaičius nuo 1992 m. iki šių metų sumažėjo 21%, arba 800.000 žmonių. Eurostato prognozėmis, iki 2040 m. jų turėtų likti 1,9 mln. Palyginti su 1992 m., tai yra perpus mažiau gyventojų.

„Kovoti dėl žmogiškųjų išteklių yra vienintelė jūsų galimybė. Jei paklaustumėte, koks yra didžiausias Lietuvos iššūkis, pasakyčiau, kad šalies ekonomikos augimas, kai lietuvių kiekis mažėja. Aš suprantu miesteliuose ir kaimuose gyvenančių žmonių nusistatymą prieš imigrantus, tačiau kažkas turės sumokėti, kad jie gautų pensijas. Ironiška, bet neįsileisdami mokesčius mokančių užsieniečių jie finansiškai skriaudžia patys save“, – mano pradedančiosios kompanijos vadovas.

„Xylo“ dirba 15 žmonių, iš jų 10 pakaitomis būna Lietuvoje. Praėjusiais metais į bendrovę investavo rizikos kapitalo fondas „Practica Capital“. Taip pat ji turi ir privačių investuotojų.

Tiesa, ponas Gatesas galėtų gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje. 2007 m. būdamas 51 m. ir valdydamas IT milžinę „Microsoft“ jis baigė Harvardo universitetą. Iki tol greičiausias kelias gauti leidimą gyventi ir dirbti Lietuvoje jam būtų investuoti į bendrovę bent 260.000 Eur. Joje nuolatos turėtų dirbti mažiausiai 5 žmonės turintys Lietuvos pilietybę arba leidimą čia gyventi. Tokiu atveju jis būtų galėjęs gauti leidimą 3 metams.

Saulius Skvernelis, Vidaus reikalų ministerijos vadovas, liepos viduryje sakė, kad yra kuriama nauja migracijos tvarka, kuri „gerokai palengvins ir paspartins procedūras Lietuvoje investuoti ketinančioms užsienio bendrovėms“ bei „padidins šalies patrauklumą investuotojų akyse“. Kada tvarka bus patvirtinta ir kaip ji galėtų palengvinti sąlygas pradedančiosioms bendrovėms, kol kas nėra aišku.