„Uber“ paslaugų teikti Lietuvoje negali: nėra teisinio pagrindo

Darius Buta, VMI komunikacijos vadovas. Juditos Grigelytės (VŽ) nuotr.

Vakar Remigijus Šimašius, Vilniaus meras ir Alexanderis Lobovas, vežimo paslaugų bendrovės „Uber“ atstovas, pasirašė pasitikėjimo memorandumą. Gera pradžia – pusė darbo, bet „Uber“ paslaugų Lietuvoje teikti dar negali, sako mokesčių sargai, nėra tokį veiklos modelį reglamentuojančių teisės aktų. Tad kitas bendrovės žingsnis – vizitai į ministerijas.

Ponas Šimašius ir p. Lobovas sutarė, kad netrukus Vilniuje pradės veikti bandomoji dalijimosi automobiliais programa. Tačiau nei memorandume, nei kitur nėra nustatyta, kada tiksliai tai įvyks. Ir ne be reikalo – „Uber“ veiklai Lietuvoje nėra teisinio pagrindo. Kol šis klausimas nebus išspręstas, net bandomoji paslaugos versija nebus galima, tvirtina Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).

„Neseniai buvome susitikę su „Uber“ atstovais, jie pristatė savo veiklos modelį. Pagal dabar egzistuojančius teisės aktus tokia veikla tiesiog yra negalima Lietuvoje. Šiuo metu yra tik du būdai už pinigus legaliai vežti keleivius lengvuoju automobiliu: tai taksi veikla arba automobilio nuoma su vairuotoju. „Uber“ modelis neatitinka nė vieno iš jų. Šiuos būdus nustato Susisiekimo ministerija. Tad pirmiausia turbūt reikėtų kreiptis į juos, suderinti, kad būtų įteisinta kompiuterinė (programinės įrangos, o ne taksometro pagrindu vykdoma) apskaitos priemonė ir toks veiklos modelis“, – aiškina Darius Buta, VMI komunikacijos vadovas.