„Blockchain“ technologijos iššūkiai ir jų sprendimai

Finansinių institucijų susidomėjimas „blockchain“ technologija išryškėjo maždaug 2014 metais. Bitkoinas (virtuali valiuta) pasidarė toks reikšmingas, kad tapo neįmanoma jo ignoruoti – jis auga, stiprėja ir jo nešamas pokytis vis labiau yra matomas. Bitkoinas – geriausias „blochchain“ pritaikymo pavyzdys.

Finansų pasaulis kol kas vengia prisitaikyti prie bitkoino, tačiau pati „blockchain“ technologija yra įdomi ir daug žadanti. Tiek Europos bankininkystės institucija (angl. European Banking Authority, EBA), tiek centriniai bankai, tiek pasaulinės kompanijos, tokios kaip „MCKisney & Company“, „Euroclear“ savo veiklos ataskaitose skelbia apie bankų kaštų infrastruktūrai sumažėjimą, veiklos efektyvinimą, trečiųjų šalių ir mokėjimų grandies eliminavimą, korupcijos sumažėjimą, aukštesnę duomenų kokybę ir t.t. Visgi, kaip ir bet kokioje naujoje srityje prieš vykdant pokyčius reikia įsitikinti jų patikimumu ir suvaldyti svarbiausias rizikas bei iššūkius.

Laukiantys iššūkiai

Pagrindinės abejonės, aktualios itin griežtai reguliuojamai ir jautriai finansinių paslaugų aplinkai kyla dėl saugumo, privatumo, prieinamumo, greičio, duomenų limito, standartų nebuvimo, suderinamumo, teisinio reguliavimo ir panašiai.

Tiek Niujorko startuolis R3 (vadovauja konsorciumui, jungiančiam 42 stambius ir garsius pasaulyje bankus), tiek apskritai kiti startuoliai pasaulyje kuria privačias „blockchain“ technologijas, kurios gali būti diegiamos arba organizacijos viduje, arba viešinamos tik tam tikram dalyvių ratui. Visgi, yra manančiųjų, kad „blockchain” technologija nėra privati. Dalyviai yra netikri anonimai, tačiau transakcijų veiklos yra matomos. Šis faktas sulėtina technologijos priėmimą.

Žinoma, kyla įtarimų, kad „blockchain“ technologijos adaptavimas mažesne apimtimi, t.y., privačioje erdvėje, gali nepateisinti potencialo, kurį mato ir, kurio tikisi rinkos dalyviai. Tačiau blokų grandinių sprendimų kūrimas ir taikymas ribotam dalyvių skaičiui yra neišvengiamas etapas, leisiantis išbandyti sistemas, pašalinti trūkumus bei išvengti su privatumu susijusių rizikų.

Iššūkis organizacijai, norinčiai pritaikyti blokų grandinių technologiją, yra poreikis ją suintegruoti su dabartinėmis įmonėje naudojamomis sistemomis, klientais ir partneriais ir, tai turėtų būti atlikta vienu metu.

Be abejo, blokų grandinių sprendimai reikalaus didelių dabartinių sistemų pakeitimų, todėl įmonėms būtina labai gerai pasiruošti tokiam perėjimui. Diegiant bet kokias naujoves ir nebūtinai finansiniame sektoriuje, dažniausiai reikia praeiti bandomąjį laikotarpį ir kelių infrastruktūrų palaikymas yra natūralus terminuotas etapas. Dėl to eksperimentuojančios įmonės, kaip, pavyzdžiui, R3, renkasi trečiųjų šalių (partnerių) debesies kompiuterijos sprendimus su jau paruošta visa reikalinga infrastruktūra – Baas (angl. Blockchain as a Service). Tai sumažina su technologijos adaptavimu susijusius kaštus, užtikrina programinių sprendimų suderinamumą tarp dalyvių, palengvina sprendimų vystymą ir naujų dalyvių bei partnerių įsitraukimą.

Kita svarbi abejonė, įsisavinant naujovę, kyla dėl technologijos saugumo. Vieni dvejoja dėl centralizuotos valdančiosios sistemos ir reguliavimo nebuvimo, kiti nerimauja dėl galimos „51% atakos”, kai didesnė dalis vartotojų gali susitarti dėl kontrolės perėmimo blokų grandinėje. Teoriškai tokia galimybė yra, tačiau kenkėjų veiksmai būtų riboti. Kripto-valiutų atveju, kenkėjas turi galimybių surinkti arba išleisti virtualius pinigus, tačiau jo veiksmai ganėtinai staigiai mažintų kripto-valiutos vertę. Dėl to racionalumo tokioje atakoje yra nedaug. Taikant šį atakos būdą kitiems „blockchain” panaudos atvejams nebūtų galimybės nei perrašyti grandinės blokų, nei perimti valdymo iš kito vartotojo. Tuo tarpu veiksmai su transakcijomis, pavyzdžiui, jų atmetimas, veiksmų eigos keitimas ir panašiai, sukeltų chaosą, tačiau rimtos žalos dalyvių tinklui nepridarytų. Blokų grandinės turi papildomų vidinių saugiklių, neleidžiančių sutrikdyti tinklo veiklą.

„Blockchain“ technologija yra paremta Viešųjų raktų infrastruktūra (angl. Public Key Infrastructure, PKI), tokia pat, kaip ir mūsų naudojamas el. parašas. Tam, kad suinteresuotas asmuo galėtų įvykdyti ataką (nusikaltimą) prieš vartotoją, jam reikia žinoti jo privatų raktą, susietą su atitinkamu viešuoju raktu, arba nulaužti kriptografinį standartą. Pavyzdžiui, bitkoino atveju daugiau nepatogumų pasitaiko dėl klaidų vartotojų taikomosiose programose (piniginėse), nei pačiame transakcijų valdymo mechanizme, o tai jau yra suvaldoma programinės įrangos tiekėjo.

Pats faktas, kad yra žinomi konkretūs saugumo pavojai ir rizikos, jau dabar leidžia tirti tokius atvejus ir pro aktyviai užkirsti kelią bet kokioms kenkėjiškoms atakoms. Manome, kad ankstyvi bandymai ir adaptacija privačioje aplinkoje arba su ribotu skaičiumi dalyvių gali padėti atsakyti šį klausimą.

Nereikėtų pamiršti ir kultūrinio pasipriešinimo permainoms. Dabartinis verslas gali priešintis pokyčiams, ypač, kai tie pokyčiai turi įtakos pelnui ar yra susiję su tam tikrų rolių ar darbo vietų reikalingumu.

Pokyčiai neišvengiami

Tačiau pokytis ateina. Jau ir Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, matome veikančias tarpusavio skolinimo (angl. peer-to-peer lending, P2P) platformas, veikia mobilūs mokėjimai. Taikant blokų grandines, tokius sprendimus diegti bus dar paprasčiau. Užsienyje jau galima rasti pirmuosius „blockchain”pagrindu veikančius, ribotam kiekiui dalyvių prieinamus sprendimus. Kadangi susidomėjimas šios technologijos potencialu yra didelis visame pasaulyje ir į ją daug investuojama, manau, neužilgo pasirodys ir kitų, kol kas siauram tyrėjų ratui žinomų, „blockchain” technologijos įgyvendinimo pavyzdžių.