Nuotolinio pacientų stebėjimo sistema gali sumažinti eiles poliklinikose

Kaip sako Romualdas Kizlaitis, Santariškių klinikų Informatikos ir plėtros centro direktorius, šios sistemos genialumas slypi paprastume. Pacientams skirta sistemos dalis sudaryta iš parduotuvėse ir vaistinėse prieinamų buitinės elektronikos elementų. Tai kraujo spaudimo matuoklis, gliukozės kiekio kraujyje matuoklis, elektroninės svarstyklės, sporto apyrankė ir maršrutizatorius, kurs surenka visų įrenginių duomenis ir išsiunčia juos į medicinos įstaigos serverius, t.y. į CARRE platformą. Joje duomenys yra apdorojami ir analizuojami, o pacientui pateikiama informacija apie rizikas ir komentarai apie jo sveikatos parametrus. Apie kritinius atvejus sistema gali asmeniškai informuoti ir konkretaus paciento gydytoją ar artimuosius (jei pacientas duoda sutikimą).

„Be to, pacientui vizualiai (interaktyvių grafikų forma) pateikiama individuali jo sveikatos analizė – įspėjama apie ateityje gresiančius susirgimus, susijusius su dabartine būkle“, – priduria gyd. Domantas Stundys, Santariškių klinikų CARRE projekto vadovas.

Šią informaciją pacientai gali pamatyti specialiai tam sukurtame portale. Ten kiekvienas gali stebėti savo sveikatos duomenis ir modeliuoti, kaip keisis grėsmės, pavyzdžiui, padidėjus svoriui arba kraujo spaudimui.

Artimiausioje ateityje, kai projektas bus atvertas plačiajai visuomenei, žadama įdiegti daugiau vadinamosios personalizuotos medicinos elementų. Sistema esą galės SMS žinutėmis, e. laiškais arba per programėlę informuoti pacientus apie sveikatos būklės pasikeitimus ir pasiūlyti jiems sprendimus.

Pranešimai gali atrodyti maždaug taip: jūsų fizinis aktyvumas šią savaitę labai mažas, tai didina šidris ligų riziką, eikite pabėgioti. Ištobulinus sistemą ir pritaikius mašinų mokymosi algoritmus, tokie pranešimai kiekvienam pacientui individualiai galėtų būti generuojami ir siunčiami be gydytojų įsikišimo (pacientų sveikatą stebėtų kompiuteris), tad medikai galėtų skirti savo laiką svarbesniems ir neatidėliotiniems darbams. 

Gydytojams skirtoje CARRE sistemos dalyje dar yra informacinė duomenų bazė – ligų statistika, informacija apie naujausius tyrimus, diagnozes, moksliniai straipsnisi, kolegų komentarai ir t.t. Tikimasi, kad tai palengvins ligų diagnozavimą ir sumažins klaidų tikimybę.

Įrangos kaina – iki 1000 Eur.

Visos pacientams reikalingos įrangos kaina siekia iki 1000 Eur. Tačiau daugelis jau turi išmaniuosius telefonus, kurie iš esmės sudaro didžiąją dalį įrangos kainos. Neretas namuose turi ir elektronines svarstykles bei kraujospūdžio matuoklius.

„Iki šiol sakydavome pacientams: kasryt pasimatuok spaudimą, gliukozę, pasisverk ir viską užrašyk. Šituos žurnalus jie kiekvieną kartą turėdavo neštis pas gydytoją. Projekte dalyvaujančių pacientų duomenys patys nukeliauja pas gydytojus“, - sako p. Kizlaitis.

Bandomajame projekte dalyvauja 160 pacientų. 80-čiai iš jų visa minėta įranga išdalinta nemokamai. Likę 80 dalyvių – kontrolinė grupė, savo būklę stebinti įprastais būdais arba jos iš viso nestebinti. Tai daroma tam, kad būtų galima pamatuoti, kaip keičiasi pacientų būklė abejose grupėse.

Pati CARRE projekto metu sukurta programinė įranga ir analizės bei modeliavimo algoritmai yra sudėtingi. Tačiau žadama, kad nei pacientai, nei gydytoja dėl to sau galvos sukti neturės. Kompiuteriai su duomenų rinkimu ir analize susidoros patys. Renginio metu demonstruota vartotojo sąsaja – išties paprasta.

Beje, renginio metu prof. Eleni Kaldoudi, viena iš CARRE projekto kūrėjų, pranešė, kad projekto metu sukurta programinė įranga yra atvirojo kodo. Tai reiškia, kad ES ir projekto dalyvių lėšomis jau padarytą įdirbį programuotojai entuziastai gali panaudoti kuriant panašias sistemas arba esamos sistemos patobulinimus.

Senstanti visuomenė

Renginio metu, kartu su nuotolinio pacientų stebėjimo sistema pristatyta telekomunikacijų grupės „Telia Company“ užsakymu audito kompanijos „Deloitte“ parengta ataskaita apie senstančios visuomenės keliamas problemas. Pagrindinė šio tyrimo ir ataskaitos žinia ta, kad profilaktika kur kas pigesnė nei gydymas. „Deloitte“ teigia, kad Šiaurės ir Baltijo šalių regiono mastu tikslingas informacinių ir ryšių technologijų (IRT) panaudojimas sveikatos priežiūroje iki 2021 m. gali sustabdyti apie 23.000 priešlaikinių mirčių ir padėti sutaupyti iki 4,9 mlrd. Eur valstybinių sveikatos apsaugos sistemų lėšų. O vien Lietuvoje – apie 200 mln. Eur.

„Informacinių sistemų ir mobiliojo ryšio panaudojimas sveikatos apsaugos sistemoje Lietuvoje per artimiausius penkerius gali padėti išgelbėti 1900 gyvybių ir sutaupyti apie 200 mln Eur“, - sako Edvardas Linkevičius, „Teo“ ir „Omnitel“ produktų ir paslaugų padalinio vadovas.

Šie skaičiai – net jeigu jie nėra tikslūs – Lietuvai yra svarbūs, mat tiek Šiaurės, tiek ir Baltijos šalys sparčiai sensta, o gimstamumas mažėja. Sparčiausiai per pastaruosius 10 m. seno Suomijos visuomenė, kur vyresnių nei 64 metų žmonių skaičius išaugo 24%. Lietuva yra trečioje vietoje, Latvija – ketvirtoje. Šiose šalyse pensijinio amžiaus žmonių skaičius minimu laikotarpiu padidėjo beveik penktadaliu. Palyginimui, ES vyresnių nei 64 m. žmonių skaičius per dešimtmetį išaugo 13%.

Augant vyresnio amžiaus žmonių skaičiui, jų priežiūrai reikės vis daugiau biudžeto lėšų. Ataskaitoje teigiama, kad atsižvelgiant į tai, kaip sparčiai Lietuvoje sensta visuomenė, norint pasirūpinti gyventojų sveikata, jos priežiūrai valstybė kasmet biudžetą turės didinti 5%. O Latvija ir Estija atitinkamai 1% ir 2%.

„Deloitte“ sako, kad išnaudojant nuotolinius sveikatos stebėsenos įrankius, t.y. vykdant prevenciją, per 5 metus Lietuva galėtų sutaupyti apie 8% sveikatos priežiūrai skiriamų lėšų.