LB: į Lietuvą iš JK svarsto atsikelti ne viena „fintech“ bendrovė
„Bankų pasaulyje, jeigu dabar kalbėsite su pagrindiniais Lietuvos bankininkais, jie visi pasakys, kad „fintech“ yra mada, paskutinės antraštės, apie tai labai faina kalbėti, bet praeis ta mada. Aš asmeniškai manau ir galiu argumentuotai pasakyti, kad tai ne mada ir ji tuoj nepraeis,“ - kalbėjo p. Jurgilas, Vilniuje vykusioje konferencijoje „Ateities inovacijos šiandien“.
„Fintech“ startuoliai siūlo gausybę paslaugų, kurias anksčiau teikdavo išskirtinai tradiciniai bankai. „Fintech“ įprastai tas pačias paslaugas siūlo paprasčiau ir pigiau, kuria tam naujas IT technologijas.
Į skolinimo ir finansavimo sektorių įžengė tarpusavio skolinimo („Lending club“, „Savy“ ir pan.) ir sutelktinio finansavimo („Kickstarter“, „Indigogo“) platformos. Globalėjančiai visuomenei ženkliai pigesnius nei įprasta tarptautinius mokėjimus ženkliai atpigino tokie žaidėjai kaip „TransferWise“.
Nors dažnai teigiama, kad tokie startuoliai nėra pajėgus konkuruoti su bankais, reiktų atkreipti dėmesį, kad į „fintech“ daržą aktyviai žengia ir didžiausi žaidėjai.
Pavyzdžiui, tokios milžinės, kaip IBM ir „Goldman Sachs“, jungiasi į projektą „Hyperledger“, kuriuo siekiama išvystyti sprendimus, pagrįstus „blockchain“ technologija.
Be to, vien per 2015 m. investicijos į „fintech“ paaugo 75% ir iš viso pasiekė apie 50 mlrd. USD. Tai reiškia, kad vien pernai buvo investuota Palyginimui visi pasaulio bankai per metus į savo vidinius IT sprendimus per metus teinvestuoja apie 50-70 mlrd. USD.
„Bankinis sektorius užima 95% rinkos. „Fintech“ sektorius užima vieno skaitmens dydžio rinkos dalį, užima tik kelis procentus rinkos, bet investicijos yra apylygės“, – sako p. Jurgilas.
„Tai ne mada, tai nepraeis, tai yra cunamis, kuris kažką nuneš“, - teigia bankininkas.
Šansas Lietuvai
Lietuvai šį „fintech“ cunamį reikia išnaudoti, mano p. Jurgilas: „Galime sėdėti ir laukti, kol viskas išsivystys arba mes galime tą sektorių, kuris dabar pradeda vystytis paimti jį ir padėti jam.“
Kažkokių labai išskirtinių veiksmų nereikia. Tiesiog reikia paprasto institucijų noro kalbėtis ne tik su didelėmis bendrovėmis, bet ir mažais žaidėjais.
„Tai („fintech“ įmonės) ne dideli investiciniai bankai, kurie nori ateiti į Lietuvą. Didelius investicinius bankus gaudo Jų mes niekada neatvesim jų į Lietuvą. Kalbant žvejybos terminais, mes gaudom ant dugno. Gaudant ant dugno labai svarbus yra tas artimas asmeninis ryšys.“
Lietuvai reiktų kurti tokią aplinką, kur „fintech“ startuolio savininkas rastų žmogų, su kuriuo galėtų pabendrauti. Pavyzdžiui, Finansų ministerijoje jis pamatytų žmones, šnekantį jo „kalba“. O atėjus pas reguliatorių, jo nesutiktų šaltas veidas ir 50 dokumentų, kurios reikia užpildyti, vardina p. Jurgilas.
„Mes galime sustartuoti kartu su visu šituo sektoriumi. Didžiosios investicijos vyksta dabar, šiais metais, praėjusiais metais“, - sako Lietuvos banko atstovas.
Anot jo, nėra priežasčių, kodėl investicijos negalėtų būti vykdomos Lietuvoje. Lietuva šioje srityje turi gerų šansų, nes kol kas pasaulyje nėra vienos išskirtinės vietos ar šalies, kur „fintech“ būtų susikoncentravęs.
„Fintech“ sėkmingai veikia tiek Silicio slėnyje, tiek Šveicarijoje, tiek Izraelyje, tiek Londone.
„Anglija, Londonas yra ta vieta, kur mes turime šansą. Galiu pasakyti, kad yra ne viena įmonė, kuri kalbasi apie verslo perkėlimą iš Londono į Lietuvą šioje srityje, – sako p. Jurgilas. – Labai svarbus yra bendras valstybės požiūris į mažas įmones. Kodėl gi neturėti finansų technologijų klasterio Lietuvoje?“
Taip pat, p. Jurgilas užsimena, kad kūrimosi Lietuvoje galimybes svarsto ir bitkoinų prekybos platformos, tačiau konkrečių bendrovių pavadinimų jis negalįs atskleisti.
Kaip pritraukti „fintech“?
Norint, kad „fintech“ bendrovės kurtųsi Lietuvoje reikia kelių veiksnių. Pirma, šioms naujoms bendrovėms, einančioms į senbuvių užimtą rinką, labai svarbu žinoti, kad jos turi gauti šansą išbandyti savo jėgas.
„Daug pasaulio valstybių turi įvedusios tokį režimą, kurį vadiną smėlio dėžės režimu. Jis leidžia jaunuoliams, neturintiems daug pinigų ir patirties, ir didelių teisinių kontorų, stovinčių už nugaros, pabandyti“, - sako p. Jurgilas.
„Fintech“ startuoliai nežino visų žaidimo taisyklių, bet reguliatorius gali paimti už rankos, tuos jaunuolius paskatinti pabandyti, aiškina bankininkas.
Reguliuotojai gali prižiūrėti, kad startuoliai per daug nenukryptų nuo taisyklių. Jeigu jaunų bendrovių verslo modelis pasiteisina, tada jos yra įpareigotos per pusmetį ar metus gauti reikiamą licenciją.
„Fintech“ sektoriui reikalinga tinkama reguliacinė aplinka. Tai nereiškia, kad reikia kuo mažiau ribojančių taisyklių ir įstatymų. Priešingai, bendrovės nori, kad jų veikla būtų reglamentuota. Tačiau reikia, kad reguliavimas būtų lankstus ir progresyvus, sako p. Jurgilas.
Be to, pavyzdį turi rodyti ir pačios institucijos. Jos daugelį pokyčių gali padaryti savo reguliacinėje aplinkoje. Labai daug pačių „fintech“ naudojamų technologijų galima pritaikyti reguliacinėje aplinkoje.
VERSLO TRIBŪNA
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
Per pastaruosius penkerius metus pasaulis pasikeitė neatpažįstamai: COVID-19 pandemija, Rusijos invazija į Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose, dirbtinio intelekto revoliucija, augantis kibernetinių atakų skaičius, politinės valdžios pasikeitimas JAV... Šie ir kiti įvykiai verčia valstybes, visuomenes, organizacijas ir žmones iš naujo permąstyti savo pasiruošimą įvairioms netikėtoms kritinėms situacijoms. Kaip Lietuva pasiruošusi dienai X, Y ar Z? Kaip tam rengiasi Lietuvos kritinė infrastruktūra, ką svarbu žinoti organizacijoms, verslui ir piliečiams?
Darbas su POS kasos sistema, užsakymų valdymas, žaliavų apskaita ir kitos panašios užduotys yra neatsiejama restoranų veiklos dalis. Jos atliekamos pasitelkiant įvairius IT sprendimus, tačiau kai jie tarpusavyje „nesusikalba“ – iškyla aibė problemų, kurios mažina verslo našumą ir, žinoma, pelną. Norint šias klaidas ištaisyti greitai ir efektyviai, restoranų valdytojai neretai susiduria su IT bendrovių abejingumu. Lietuvių įkurta įmonė „nSoft“ tai keičia – siūlo ne tik pilnavertę restoranų valdymo sistemą, bet ir aukščiausios klasės verslo klientų aptarnavimą.
Lietuvos miškų valdymas žengia į naują efektyvumo etapą – skaitmenizacijos ir technologinių inovacijų laikotarpį. Valstybinių miškų urėdija (VMU), patikėjimo teise prižiūrinti apie pusę Lietuvos miškų, nuosekliai diegia pažangias priemones, kurios keičia ne tik miškininkų kasdienybę, bet ir visą miškų tvarkymo filosofiją tvarumo ir skaidrumo linkme. „Inovacijos miškininkystėje ne ateitis – tai neatsiejama miško tvarkymo dalis, kuria gyvename šiandien. Nuolat investuojame į naujus technologinius sprendimus, deriname pažangius darbo principus su šimtametėmis miškininkystės tradicijomis, siekdami tvariai ir atsakingai prižiūrėti mūsų šalies miškus“, – sako Valstybinių miškų urėdijos generalinis direktorius Valdas Kaubrė.
„Nereikia ataskaitų. Galbūt atskaitas galima pakeisti tiesiogine prieiga prie duomenų, kuriuose reguliuojamas subjektas pateikai reguliatoriui. Stovi algoritmai, kurie tikrina, ar paskolos išduodamos tinkamai, ar vartotojai neapgaudinėjami netinkama reklama“, – pavyzdžius teikia p. Jurgilas.
„Fintech“ vartotojai nori visko čia ir dabar, tad ir infrastruktūra, kuri reikalinga šiems sprendimams priimti turi būti gerai veikianti.
Šiuo metu dėl „fintech“ sektoriaus vyksta dialogas su Finansų ministerija, renkami pasiūlymai, kaip pagerinti reguliacinę aplinką. Tačiau, p. Jurgilas pastebi, kad Lietuvoje šiuo atžvilgiu teisinius procesus stabdo ne valdžios institucijos, o „fintech“ bendruomenė.
„Iš tikrųjų problema yra ne su ministerijomis. Šitoje vietoje problema yra su privačiu verslu, kuris nesusikonsoliduoja. Toks lietuviškas faktorius – kiekvienas lietuvis sau“, - sako p. Jurgilas.
