Didžiulis būsto trūkumas – Švedijos centrinio banko galvos skausmas
Būsto trūkumas yra didžiulė Švedijos problema, kurią dar labiau aštrina rekordinis imigrantų srautas. Drauge sparčiai kyla būsto kainos, o tai gresia dar gilesniu finansiniu nestabilumu.
Anot Riksbanko, jau dabar per didelio namų ūkių įsiskolinimo ir neigiamų palūkanų normų kokteilis galiausiai ekonomikai gali kainuoti labai brangiai.
Švedijos Nacionalinės statybos ir būsto tarybos duomenimis, norint patenkinti augančią šalies populiaciją, per metus iki 2020 m. reikia pastatyti 76.500 būstų ir, panašu, kad šiemet tikslas jau atsilieka nuo poreikių.
Būsto trūkumo problemos išspręsti nepadeda nei tai, jog nuomą reglamentuojantys įstatymai būstą pavertė nepatrauklia investicija.
Ypatingai sudėtinga situacija Stokholme, kur eilėje prie nuomojamo municipalinio būsto laukia daugiau nei pusė milijono žmonių, o šiemet prisidėjo dar 30.000 – pagal dabartines aplinkybes, jiems eilėje reikia laukti 9 metus.
Pernai Stokholme municipalinių butų nuomos sutartis pasirašė tik 12.000 žmonių. O tai skatina nelegalią rinką, kurioje žmonės už kambario nuomą pasiryžę pakloti apie 20.000 Eur.
Stokholmo policija teigia, kad su nelegalia prekyba siejamos penkias žmogžudystes, kurios gali būti susiję su organizuotu nusikalstamumu. Baiminamasi, kad didėjantis gyventojų skaičius ir augančios būsto kainos gali dar paskatinti nelegalias veiklas.
Anot Švedijos centrinio banko, būsto kainų metinis augimas liepą siekė 14%, o namų ūkių kreditavimas išaugo 7,1%. Riksbankas prognozuoja, kad iki 2018 m. namų ūkių skolos ir disponuojamų pajamų santykis išaugs nuo dabartinių 170% iki 190%, kas reiškia, kad namų ūkiai bus įsiskolinę bemaž dvigubai to, kiek uždirba.
