Modernaus meno centras: trečias kartas nemeluos?
MMC muziejaus projektą pristatė pasauline architektūros žvaigžde vadinamas architektas Danielis Libeskindas. Jo studija „Studio Libeskind“ projektą įgyvendins bendradarbiaudama su Lietuvos architektų biuru „Do architects“ ir projektavimo bendrove „Baltic engineers“. Planuojama, kad muziejus buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje bus atidarytas 2019 m. pradžioje, jo plotas sudarys 3.000 kv. m, parodų erdvė – 1.000 kv. m. Techninis projektas turėtų būti parengtas per ateinančius metus, pastato statybos darbus ketinama pradėti 2017 m. Planuojama, kad statybos kainuos apie 5 mln. eurų, visa projekto suma kol kas neįvardijama.
Trečias kartas nemeluos
D. Libeskindo pasiūlyta MMC muziejaus projekto idėja – stačiakampis tūris su įkirtimu – vizualiai atrodo tarsi simboliški vartai iš Vilniaus naujamiesčio į senamiestį. Toks įspūdis nėra iš piršto laužtas: architektas ištyrė XVIII a. Vilniaus žemėlapius ir aptiko, kad vieni iš penkerių miesto vartų – Trakų vartai – buvo netoli Trakų ir Pylimo gatvių sankryžos.
Anot p. Libeskindo, jam buvo svarbu susieti istorinę miesto dalį su šiuolaikiniu menu, sukurti pastatą ne vien kaip meno, bet ir kaip viešą susitikimų, bendravimo erdvę. Taip radosi itin skulptūriškas pastato maketas, kurio akcentas – didžiuliai laiptai, jungsiantys muziejaus vidaus erdves su miestu. „Stebiuosi, kad nė vienam architektui vartų idėja anksčiau neatėjo į galvą“, – sako p. Butkus. Anot jo, architektui buvo pareikšti visi užsakovų pageidavimai: nuo 2010 m., kai buvo paskelbtas pirmasis MMC architektūrinės idėjos konkursas, jie beveik nepakito.
Miestas ir muziejus
Remigijus Šimašius yra trečiasis po Raimundo Aleknos ir Artūro Zuoko Vilniaus meras, kuriam tenka susidurti su MMC projektu. Sykiu jis turi šansų tapti miesto vadovu, prisidėsiančiu bent tuo, jog miestas nekaišios projektui pagalių į ratus. Pirmasis memorandumas dėl MMC pastato statybos dar dešiniajame Neries krante tarp Vilniaus miesto savivaldybės ir VšĮ Moderniojo meno centro buvo pasirašytas 2011 m. balandį, „p. Aleknos laikais“. Valdžia netrukus pasikeitė, su ja pasikeitė ir požiūris: naujos kadencijos politikai, vadovaujami p. Zuoko, buvo kitų nuomonių, taigi numatytas muziejaus atidarymas 2014-aisiais dabar tegali kelti ironišką šypseną. Kiek kainavo delsimas, ko gero, nepasakytų ir muziejaus sumanytojai. VŽ suskaičiavo, kad vien premijos, skirtos MMC muziejaus architektūrinės idėjos dviejų konkursų laimėtojams ir prizininkams, atsiėjo 53.000 Eur.
Galiausiai MMC projektas nutūpė buvusio „Lietuvos“ kino teatro vietoje. Paklaustas, ar turįs garantijų, kad šįsyk reikalai klostysis gerai, p. Butkus VŽ sakė nesąs aiškiaregys: „Galiu pasakyti tiek, kad stengiamės eliminuoti visus įmanomus faktorius, kurie galėtų sukliudyti projektui įgyvendinti. Pirma, ten buvo valstybinė žemė, dabar ji mūsų, su pirmuoju projektu tai ir buvo kliūtis. Dabar statome už savo pinigus savo žemėje. Aišku, tų kliūčių gali kilti visokių, niekas jų numatyti negali.“ O p. Šimašius žada, kad miestas „visokeriopai pasirengęs išrišti Gordijo mazgą ir padėti projektą įgyvendinti. „Manau, tai ne tik miesto, bet ir Kultūros ministerijos reikalas“, – sako Vilniaus meras. Kultūros ministras kol kas, bent jau viešai, nuomonės šiuo klausimu nepareiškė.
Kolekcijoje – 4.000 darbų
Ponas Butkus, užbėgdamas už akių klausimui apie idėją savomis lėšomis statyti muziejų ir eksponuoti jame sukauptą šeimos kolekciją – apie 4.000 lietuviško modernaus meno kūrinių, sukurtų nuo 1960-ųjų iki šių dienų, – sako, kad „daugybė žmonių klausė, kodėl renkamės išleisti pinigus menui. Atsakymas paprastas: mes jį mylime ir norime, kad ir kiti jį mylėtų.“ Pasak p. Butkaus, kolekcija pradėta aktyviai rinkti, kai amerikiečių kompanijai buvo parduotos „Fermentas International“, kurios valdybos pirmininku jis buvo, akcijos. Pagal sutartį jis, kaip mokslininkas, įsipareigojo nebetęsti darbo biotechnologijos mokslo srityje.
VŽ primena, kad prof. habil. dr. Viktoras Butkus buvo vienas iš biotechnologijų bendrovės „Fermentas“ kūrėjų, ilgus metus vadovavo įmonei. 2002 m. įsteigus kontroliuojančiąją bendrovę „Fermentas International Inc.“ dirbo jos vykdomuoju direktoriumi ir valdybos pirmininku. 2010 m. įvykdytas „Fermento“ pardavimo sandoris buvo vienas stambiausių nepriklausomos Lietuvos istorijoje įmonių pardavimų. JAV technologijų milžinė „Thermo Fisher Scientific“ už 100% bendrovės akcijų sumokėjo apie 260 mln. USD.
Ponas Butkus VŽ yra sakęs, jog tai, ką jie užsimojo padaryti, nėra stebuklinga pasaulio ar Europos kontekste. „Muziejai dygsta kaip grybai po lietaus. Jie populiarūs, matyt, dėl to, kad padeda išlaikyti dvasinę pusiausvyrą. MMC idėja iš to ir kilo – kai buvo suvokta, kad Lietuva turi nemažai menininkų, kurių darbai pasirodo galerijose, sušvytuoja ir išnyksta. Kilo noras surinkti šią paveldo dalį, ne prarastą, bet nesukoncentruotą, neįvardintą, nepateiktą visuomenei“, – kalbėjo prof. Butkus.
