Kaip vyksta NT plėtotojų ir bendruomenių mūšiai

„Paprasčiausia, logiškai suvokiama bendruomenių rūšis yra kaimynai. Tai gali būti daugiabučio namo bendrija, žmonės, gyvenantys gretimame kvartale, gatvėje. Jų interesas paprastai labai aiškus – jie kaunasi, nes naujas NT projektas neigiamai paveiks jų gyvenimo sąlygas arba turto vertę, nors tas projektas dažniausiai yra teisėtas“, – Lietuvos nekilnojamojo turto plėtotojų asociacijos organizuotoje NT konferencijoje įžvalgomis dalijasi Aušra Mudėnaitė, advokatų kontoros „Sorainen“ partnerė ir viena iš NT praktikos grupės vadovų.

Kaip pavyzdį ji pateikia prieš kelerius metus įsižiebusį konfliktą, kai daugiabučio namo Vilniuje, Rygos g., gyventojai mėgino sustabdyti „Rimi“ parduotuvės statybas – ji kilo už 7 metrų nuo daugiabučio, taigi dalis gyventojų nenorėjo susitaikyti, kad pro savo namų langus matys akliną sieną.

Kitas bendruomenių tipas – apsimetėliai. Tokia bendruomenė, anot advokatės, yra skydas ar priedanga, sauganti kažkieno individualų interesą.

„Per pastaruosius penketą metų ne kartą teko susidurti su Kauno, Vilkaviškio ir aplinkiniuose rajonuose veikiančiomis asociacijomis skambiais pavadinimais, pavyzdžiui, „Už sąžiningą verslą“ ir panašiai. Jų tikrasis tikslas yra stabdyti naujų didcentrių plėtrą, o tikrasis šios veiklos iniciatorius ir finansuotojas yra nedidelis vietinis prekybos tinkas, mėginantis pažaboti konkurenciją“, – pasakoja p. Mudėnaitė.

Tokios bendruomenės puola, nors NT plėtotojas nepadarė jokių esminių pažeidimų, joms būdingas labai agresyvus elgesys, aktyvūs teisiniai veiksmai, kuriems dažnai nėra realaus materialinio pagrindo. Jų tikslas – bent jau pristabdyti projektą.

„Kartais tokius NT plėtotojų oponentus pavyksta lengvai suvaldyti, o kartais tai būna sudėtinga ir jie pasiekia savo tikslus“, – sako p. Mudėnaitė.

Trečia bendruomenių rūšis yra aktyvistai, kurie visų pirma siekia savirealizacijos ir kova prieš verslą yra galimybė pasireikšti viešojoje erdvėje.

„Jie teigia, kad jiems nuoširdžiai rūpi plėtros darna, paveldo ir gamtos vertybių apsauga. Patys sau jie atrodo labai pilietiškai, o didžioji problema ta, kad turėdami aktyvią poziciją jie nesuvokia ekonominio konteksto. Jei bendruomenė nori, kad iš senamiesčio panoramos dingtų sena gamykla, priklausanti privačiam savininkui, tai reikia susitaikyti su nemažo masto statybos procesu. Nėra ekonominių prielaidų tokioje vietoje pastatyti tris trobeles šlaitiniais stogais“, – dėsto „Sorainen“ advokatė. Anot jos, aktyvistai paprastai į procesą įsijungia ne tada, kai svarstomos teritorijos vystymo galimybės, bet tada, kai darbai jau būna pajudėję.

Ketvirta bendruomenių grupė, kurią išskiria advokatė – tai tikrosios stiprios bendruomenės, nevalstybinės organizacijos, dažnai vykdančios plačią socialinę, kultūrinę, visuomeninę veiklą, gaunančios valstybės paramą savo projektams.

„Tokios bendruomenės aktyviai seka, kas vyksta jų aprėpiamoje teritorijoje ir su jomis dažniausiai reikalai sprendžiami sklandžiai“, – teigia p. Mudėnaitė.

Anot jos, pati sudėtingiausia situacija NT plėtotojui iškyla tuomet, jei tokia stipri bendruomenė dėl kokių nors priežasčių susijungia su individualius interesus ginančiais kaimynais ir aktyvistais. Toks darinys yra chaotiškas ir nesuvaldomas, nes jame nėra hierarchijos, niekas niekam nepavaldus, nėra jokios vieningos nuomonės ar aiškaus tikslo – racionaliai išspręsti konfliktą tampa itin sudėtinga.

Kaip vyksta mūšiai

Pasak p. Mudėnaitės, jei kilo rimtesnis NT plėtotojo ir bendruomenės susidūrimas, tai bendruomenės išnaudos visas galimybes skųstis savivaldybei, Teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai, Kultūros paveldo departamentui, Nacionalinei žemės tarnybai ir visoms kitoms projektus derinančioms ir leidimus išduodančioms institucijoms.

„Mūsų valstybėje galiojančios taisyklės numato daug galimybių ir formalių procedūrų, leidžiančių teikti pasiūlymus ir skundus, kurie turėtų remtis arba būsimų projektų sprendinių neteisėtumu, arba esminiais procedūriniais pažeidimais. Būkite tikri, kad bus pasinaudota visomis galimybėmis. Tokie skundai paprastai atima daug laiko ir energijos, o rezultatas būna toks: plėtotojas išsitaiso žioplas ir nelabai žioplas klaidas, susimažina apetitą ir juda toliau“, – dėsto p. Mudėnaitė.

Anot jos, jei bendruomenės tikslas sustabdyti projektą, ji mėgins sukariauti karą viešojo sektoriaus rankomis – sieks, kad tikrintojai ir derintojai kreiptųsi į teisėsaugos institucijas.

„Taip yra, nes kova reikalauja didelių intelektualinių ir laiko resursų. Antra – bylinėjimasis teisme gresia ieškiniais bendruomenių aktyvistams, jų turto areštu. Ir galiausiai – teisiniai veiksmai turi formalias laiko ribas. Jei sužinojai apie galimą pažeidimą ir per mėnesį neapsisprendei keliauti į teismą, po to gali būti vėlu. Bendruomenės dažniausiai šį terminą praleidžia“, – pasakoja advokatė.

Mūšis vyksta ne tik teisiniame fronte. Bendruomenės kaunasi dėl įtakos administraciniams ir politiniams sprendimams ir čia jau nėra teisinių argumentų – tik emocijos.

„Tai daroma įvairiais būdais. Dažniausiai manipuliuojama informacija ir sutirštinamos spalvos. Jei teritorijoje plėtojami penki projektai, iš jų nors vienas yra savavališkos statybos, tai visi penki bus apšaukti nelegaliais. Sėjamos abejonės dėl projekto legalumo pasitelkus nuomonę vieno eksperto ar vieno valdininko, kurio nuomonė nesutampa su institucijos. Klasika yra įtarimai korupcija ir visos formuluotės „kas galėtų paneigti, kad...“, – kalba p. Mudėnaitė.

Vieni susimoka, kiti smogia atgal

Anot jos, NT plėtotojams, savo kailiu susidūrusiems su agresyviu bendruomenių puolimu, dažnai kyla pagunda vengti viešumo ir atvirumo – organizuoti viešinimo procesą taip, kad nepažeistų nustatytos tvarkos, bet į projekto svarstymą ateitų kuo mažiau žmonių.

Advokatė teigia, kad didžioji dalis verslo iškart mėgina gesinti beužsimezgančius konfliktus pinigais – nuo saikingos paramos bendruomenei, asociacijai iki rimtų sumų, kurios kompensuoja turto vertės sumažėjimą. Dalis verslo neretai pasirenka investuoti į dalykus, kurie tarnaus platesniam ratui žmonių: dviračių takus, vaikų žaidimo aikšteles, parkus, skverus, paremia mokyklą ir panašiai.

Bet kai NT plėtotojai susiduria su labai aršiu puolimu, ne visada susivaldo nekirtę atgal.

„Tikrai ne visada atsispiria pagundai patikrinti didžiausių aktyvistų reputaciją ir panaudoti tą informaciją, apipilti aktyvistus ieškiniais, turto areštais, jei jau kova atvedė į teismą. Esu mačiusi nuotykių, kai plėtotojai suorganizavo perversmus pačių bendruomenių gretose įtraukdami kitus, iki tol neaktyvius narius. Ši priemonė neblogai veikia ir viešojoje erdvėje, ir teisme nėra bevertė. Natūralu, kad labai priešinasi 10 žmonių, kuriems projektas užstos vaizdą, bet didžiajai daliai kvartalo gyventojų prekybos centras yra visai neblogas dalykas“, – patirtimi dalijasi p. Mudėnaitė.