Brangių butų daugėja, o dėl prabangumo galima ginčytis
NT paslaugų bendrovės „Ober-Haus“ duomenimis, brangiausias butas Vilniuje pirmą pusmetį šiemet parduotas Šiaulių g. – už 130 kv. m ploto butą su automobilio stovėjimo vietomis buvo sumokėta virš 560.000 Eur arba 4.000 Eur už kv. m atėmus automobilio stovėjimo vietų kainą.
Anot „Ober-Haus“, šiuo metu Vilniuje brangiausių naujų butų kainos su daline apdaila ir įrengtų butų kainos istoriniuose pastatuose dažniausiai neviršija 3.200-3.500 Eur už kv. m, tačiau NT plėtotojai nusiteikę optimistiškai ir naujus butus geriausiose sostinės vietose – centrinėje miesto dalyje ir Senamiestyje – tikisi parduoti už 4.000-5.000 Eur už kv. m.
Pirminėje Vilniaus butų rinkoje, kai butus parduoda NT plėtotojai, ir antrinėje butų rinkoje pirmąjį šių metų pusmetį buvo parduoti 39 butai, kurių kaina už kv. m viršijo 3.000 Eur. Iš jų 14 butų parduota senuose pastatuose, ir 14 butų visiškai naujuose projektuose.
Penktadalis naujų butų – prabangūs
Pasak NT analitikų, pastaruosius kelis metus šalies sostinėje stebimas spartus brangesnės klasės butų pasiūlos augimas. Pavyzdžiui, prieš tris metus iš 2013 m. Vilniuje pastatytų butų prabangios klasės buvo tik 6% arba 80 butų. Šiais metais, „Ober-Haus“ duomenimis, sostinėje turėtų būti pastatyta virš 700 prestižinės klasės butų, kurių pardavimo kaina su daline apdaila viršija 2.000 Eur už kv. m ir tokių butų dalis bendroje šių metų pasiūloje sudarys 19%.
NT bendrovės „Inreal“ duomenimis, pastaraisiais metais Vilniuje NT plėtotojai pastato po maždaug 650 prabangios klasės butų per metus. Pirmojo 2016 m. pusmečio pabaigoje Vilniuje buvo apie 555 neparduoti (laisvi ir rezervuoti) prabangios klasės butai.
Kas yra prabanga
Pastaruoju metu daug NT plėtotojų savo daugiabučių projektus geresnėse miesto vietose pozicionuoja kaip prabangios, prestižinės klasės. Tačiau rinkoje dažnai ginčijamasi, kokie yra prabangios klasės buto kriterijai.
Tęsinį skaitykite po lentele:infogr.am::3dda3eb6-79dc-4843-9780-45b784e49922
„Lietuvoje nėra priimto jokio oficialaus reglamento, kokius projektus priskirti skirtingoms klasėms. Todėl mes remiamės analitiniu-ekspertiniu vertinimu, daugiausiai atsižvelgdami į vietos bei kainos faktorius. Prestižinės klasės projektais yra laikomi tokie, kurie yra išskirtinėse miesto vietose: centre, Senamiestyje, Žvėryne, Užupyje, Valakampiuose, o vidutinė projekto vieno kv. m kaina yra nemažesnė nei 2.150 Eur“, – aiškina Arnoldas Antanavičius, „Inreal“ Investicijų ir analizės departamento vadovas.
Neringa Rasimavičienė, estų kapitalo bendrovės „Pro Kapital Grupp“ vadovė Lietuvoje,
sako, jog kaina ir vieta mieste yra tik dalis prestižinio ir prabangaus buto kriterijų.
„Žiūrint iš plėtotojo pozicijų, pradėjus butų pardavimus kaina leidžia atsirinkti tikslinį klientą. Ir ši pradžia labai svarbi visai tolesnei projekto koncepcijai. Nes pirmieji klientai duoda toną ir pritraukia panašius pirkėjus. O tada kaina jau tampa ne esminiu kriterijumi, nes pirkėjams svarbu gyventi tarp bendraminčių, kurių supratimas apie triukšmą, švarą, privatumą ir kitus dalykus sutampa. Ir tas gyventojų požiūris galiausiai nulemia projekto lygį“, – sako „Pro Kapital“ šiuo metu Vilniuje plėtoja kvartalą „Šaltinių namai“, o 2001 m. vieni pirmųjų išplėtojo prabangų daugiabutį Vilniaus Didžiojoje g. – „Domina Plaza Luxury Apartments“. Anot p. Rasimavičienės, geros vietos mieste ir erdvių butų neužteko – reikėjo įdėti nemažai darbo, kad projektas taptų prabangus.
„Reikėjo atsirinkti klientus, sukurti paslaugas. Tikrai prabangiame ir prestižiniame name yra registratūra, konsjeržas, ir teikiamas paslaugų paketas, kuris nuo namo gyventojų pečių nuima daug buitinių rūpesčių. Tačiau tokio lygio projektų mažoje Vilniaus rinkoje negali būti daug“, – pasakoja p. Rasimavičienė.
Anot jos, vieta mieste ir aukšta kaina visai nebūtinai reiškia prabangą. Pavyzdžiui, namas gali stovėti prestižinėje miesto vietoje, pastatytas iš geriausių rinkoje esančių medžiagų, tačiau jeigu jis yra šalia gatvės ir negali atsidaryti buto langų nes už jų nuolat ūžia automobiliai – tai nėra prabanga.
„Jeigu name yra daug nedidelio ploto investicinių butų ir 8 kaimynai toje pačioje aikštelėje, tai gyvenimo sąlygos tolsta nuo prabangos ir prestižo suvokimo, kad ir kokioje prestižinėje vietoje yra daugiabutis“, – svarsto p. Rasimavičienė.
Ji sako nemažoje dalyje pastaruoju metu plėtojamų prabangaus segmento daugiabučių projektų pasigendanti erdvės – tiek pačiame bute, tiek bendrose erdvėse kaip laiptinė, kiemas.
„Dabar daugelis plėtotojų formuoja mažus turtinius vienetus prestižiniuose objektuose. Tačiau prestižinis, prabangus butas, manau, turėtų būti 80-250 kv. m. ploto. Prestižas ir prabanga – yra mažai kaimynų toje erdvėje, pro kurią kasdien eini. Taip pat vienas iš prabangaus projekto kriterijų yra erdvi laiptinė, geriausiai su keliais išėjimais, kad kaimynai galėtų nesusitikti. Kelias, kuriuo patenki į butą – yra labai svarbus“, – kalba p. Rasimavičienė.
