Vilniaus bendrasis planas: nori naujo pramonės kvartalo ir minimalaus aukštingumo
Idėjas, kuriomis remiamasi rengiant bendrąjį planą, trečiadienį NT brokerių forume Vilniuje pristatė Mindaugas Pakalnis, vyriausiasis miesto architektas.
Pasak jo, Vilnius užima labai plačią teritoriją, o tai reiškia, kad įvairi gyventojams reikalinga infrastruktūra kainuoja pernelyg daug. Principą, kuriuo šiuo metu plečiasi miestas, architektas juokais prilygina „ištaškytai varškei“ ir lygina: tokio paties ploto Vienoje gyvena ne 553.000, bet kone tris kartus daugiau, apie 1,5 mln. gyventojų.
„Siekiame tankinti urbanistinę teritoriją. Tai yra pagrindinis kelias, kuriuo mes turėtume eiti“, – kalba p. Pakalnis.
Didesnis Vilnius
Anot architekto, dabartiniame Vilniaus bendrajame plane yra numatyta teritorijų plėtrai, kurias užstačius mieste galėtų gyventi daugiau nei 1 mln. žmonių. Tačiau jau dabar iki 100.000 vilniečių iš tikrųjų gyvena gerokai atokiau – už sostinės ribų. Apytikslį jų skaičių galima nustatyti pagal Vilniaus poliklinikose užsiregistravusius kitų savivaldybių gyventojus – tokių dabar yra apie 77.000. Daugiausia tai 20–30 metų asmenys.
„Akivaizdu, kad tradicinis vilnietis nebėra tas žmogus, kuris gyvena Vilniaus savivaldybės teritorijoje“, – sako p. Pakalnis.
Todėl ateityje, anot jo, Vilniaus miesto ribos turės plėstis rajono sąskaita, kad atitiktų realybę. Miesto plotas galėtų padidėti nuo maždaug 400 kv. km iki beveik 500 kv. km. Vis dėlto tai nereiškia, kad turėtų būti plečiama miesto infrastruktūra – pavyzdžiui, vietoje keliolikos naujų mokyklų pakraščiuose daug protingiau, anot p. Pakalnio, būtų numatyti mokyklinius autobusus.
Optimistinės prognozės numato, kad 2050 m. oficialus Vilniaus gyventojų skaičius turėtų pasiekti 650.000. Šiuo metu Vilniuje gyvena maždaug šeštadalis Lietuvos gyventojų. Palyginti, Rygoje ar Taline – apie trečdalis visų Latvijos ar Estijos gyventojų. Tai, pasak p. Pakalnio, reiškia, kad Lietuvos sostinė turi potencialo plėstis, o Ryga bei Talinas turėtų trauktis.
„Apie 2030–2040 m. Vilnius galėtų prilygti Rygai, – svarsto Vilniaus vyriausiasis architektas. – Mes galime tapti daug svarbesni nei esame dabar.“
Minimalus aukštis
Viena iš naujajame bendrajame plane numatomų idėjų – reguliuoti ne tik maksimalų, bet ir minimalų pastatų aukštį.
Pasak p. Pakalnio, ši mintis kilo iš praktikos, kai numatytose aukštų pastatų zonose atsiranda žemi pastatai. Pavyzdžiui, vietoje verslo centro iškyla prekybinės patalpos. Tokiu būdu prarandamas tankis.
Kitas planuojamas naujas reguliavimas – bendrajame plane norima numatyti užstatymo principą, t. y. tai, kaip turėtų būti dėliojami pastatai ir gatvės. Taip siekiama suteikti aiškumo plėtros bendrovėms ir gyventojams, kurie turėtų žinoti, ko tikėtis.
Naujame bendrajame plane gali atsirasti ir nemaža nauja komercinė zona miesto pietuose – numatoma atsisakyti uostui rezervuotų teritorijų, kur dar sovietmečiu buvo numatytas naujas pakilimo takas.
„Dabar visos studijos rodo, kad su esamu taku galima pasiekti ženkliai didesnį keleivių srautą, – dėsto p. Pakalnis. – Reiškia, pietinėje teritorijoje atsiranda vieta plėtrai ir investicijoms.“
Anot jo, tai turėtų būti ne gyvenamoji, o pramoninė zona, mat tokia yra ir aplinkui. Pro ten pat į Vilnių turėtų atkeliauti ir planuojama „Rail Baltica“ vėžė.
VŽ rašė, kad pirmąsias 80 mln. Eur investicijas netoli oro uosto jau suplanavusi UAB VPH. Bendrovė teigia matanti šios miesto dalies potencialą ir kaip vieną priežasčių mini gerą susisiekimą, oro uosto bei geležinkelio vėžės kaimynystę.
Miesto segregacija
Pristatydamas bendrojo plano procesą, architektas taip pat atkreipė dėmesį į Vilniaus demografines tendencijas.
„Miestas segreguojasi“ – pastebi p. Pakalnis.
Šiaurės, vakarų pakraščiuose gyvena didesnes pajamas, aukštesnį išsilavinimą turintys gyventojai, o pietuose, rytuose – mažiau uždirbantys ir mažiau išsilavinę. Kitas dalykas, vyresni gyventojai yra susikoncentravę centre, sovietiniuose rajonuose, jaunesni – periferijoje, kalba vyriausiasis miesto architektas.
Dėl šios priežasties kuriant bendrąjį planą siekiama atgaivinti sovietinius rajonus. Anot p. Pakalnio, planuojama investuoti į infrastruktūrą, o naują statybą leisti tik kartu su investicijomis į kvartalo aplinką.
