Nereikės atskiro leidimo kremuoti palaikus Latvijoje
Ketvirtadienį Seimas balsavo ar pritarti prezidentės veto Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo pataisoms, numatančioms, valstybės vadovės nuomone, diskriminacines mirusiųjų palaikų išvežimo į kai kurias užsienio valstybes sąlygas.
Pernai gruodį parlamentarų balsų dauguma priimtose Žmonių palaikų laidojimo įstatymo pataisose numatyta, kad „žmogaus palaikai į 22 užsienio valstybes turėtų būti vežami tik gavus įgaliotos institucijos išduotą leidimą“. Tarp šių 22 valstybių yra ir 17, priklausančių Europos Sąjungai.
Prezidentė vetavo tokį Seimo priimtą įstatymą, atkreipdama dėmesį, kad jam įsigaliojus būtų įtvirtintos nelygios teisės – pavyzdžiui, reikės specialaus leidimo išvežti kremuoti palaikus į Latviją, nors tokio leidimo nereikės vežant juos į Lenkiją.
„Tikrai neverta palaikų pervežimo reguliuoti taip, kaip buvo numatyta mūsų neaišku kodėl priimtose pataisose. Nes jeigu jos įsigaliotų, kai kas nors norės į Latviją išvežti kremuoti palaikus, kur ši paslauga pigesnė nei Lietuvoje, būtų reikalinga kažkokia papildoma pažyma iš kažkokios įgaliotos institucijos. Ir kam to reikia? Žmogus ir taip susiduria su daugybe rūpesčių, kai miršta koks giminė ar artimasis, reikia daug reikalų sutvarkyti iki laidotuvių, o čia dar papildomi pertekliniai ribojimai“, – kalbėjo konservatorius Kęstutis Masiulis.
Seimas po neilgo svarstymo sutiko su prezidentės pasiūlymu ir ateityje taikyti palyginti liberalią palaikų išvežimo kremuoti į užsienį tvarką. Už tai, kad ši tvarka būtų griežtinama tebuvo vos du parlamentarai, beveik šimtas buvo prieš. Todėl prezidentės veto pritarta ir pernai gruodį Seimo priimtos Žmogaus palaikų laidojimo įstatymo pataisos neįsigalios.
