Alaus rinka pasuko žemyn, augimo neregėti ir dėl kainų karų

„Lietuvos alaus rinka šių metų pradžioje išlaikė pernai užgimusią augimo tendenciją, tačiau blogiausia per dešimtmetį vasara nutrynė visą buvusį pakilimą“, – šiandien spaudos konferencijoje sakė Rolandas Viršilas, „Švyturio-Utenos alaus“ (ŠUA) generalinis direktorius.
ŠUA duomenimis, visa šalies alaus rinka šiemet per sausį-rugpjūtį smuko 0,8%.
Anot p. Viršilo, šių metų rinkos situaciją lemia ne tik orai, bet ir Vyriausybės akcizų politikos pasikeitimai – nuo kovo 1 d. akcizas alui padidėjo 14,8%. Metų pradžioje prognozavusi, kad alaus rinka šiemet stiebsis 1,2 %, dabar ŠUA koreguoja prognozę.
„Padėtį alaus rinkoje koregavo šalta vasara ir akcizų politika. Žvelgdami į rinkos situaciją, mes prognozuojame, jog šiemet visa alaus rinka trauksis 0,7%“, – sakė ŠUA vadovas.
Augimo jis nesitiki ir kitąmet bei mano, kad 2016 m. rinka turėtų mažėti dar 0,6% - tiek dėl kilsiančių akcizų, tek dėl emigracijos.
„Nielsen“ duomenimis, 2014 m. šalies alaus rinka augo 5,3%, 2013 m. smuko 6,5%, o 2012 m. taip pat fiksuotas 5,6% kritimas.
Pajamas išlaikė
ŠUA savo pajamų dar neskelbia, kol to nėra padariusi jos akcininkė „Carlsberg“. Pono Viršilo teigimu, nors rinka per aštuonis mėnesius krito, ŠUA pajamos minėtu laikotarpiu nemažėjo.
„Jas išlaikėme tas pačias kaip pernai, nors vidutinė alaus kaina dėl prekybininkų karų rinkoje krito 0,3%. Taigi akivaizdu, kad mūsų parduoti kiekiai šiek tiek didėjo ir kad kompensavome kainos mažėjimą kitais pardavimais – daugiau pardavėme sidro, kitų gėrimų“, – sakė p. Viršilas.
Pasak jo, Lietuvoje ŠUA šiemet, nepaisydamas prastos vasaros ir aršios konkurencijos, pagerino lyderio pozicijas. Nuo praėjusių metų ŠUA rinkos dalis alaus kategorijoje šoktelėjo 0,1% – iki 40,7% visos rinkos kiekio.
Tiesa, metinę pajamų prognozę ŠUA koreguoja į mažėjimo pusę. „Manome, kad įmonės apyvarta šiemet didės 3%“, – sakė p. Viršilas. Anksčiau planuota, kad ŠUA apyvarta šiemet didės 5%.
Kainų karų poveikis
Kalbėdamas apie šiemetines alaus rinkos tendencijas, ŠUA vadovas mini, kad prekybininkų kainų karai lėmė tam tikrus persiskirstymus tarp skirtingų alaus kategorijų. „Prekybininkų konkurencija labiausiai paveikė vidutinės kainos alaus segmentą – jo rinkos dalis pagal kiekį paaugo, tuo tarpu ekonominis segmentas kiek susitraukė“, – sakė p. Viršilas.
Šiemet sausį-rugpjūtį, palyginti su 2014-ųjų tuo pačiu laikotarpiu, premium alaus rinkos dalis kilo nuo 25,9 iki 26,1%, vidutinės kainos segmentas kilo nuo 34,7 iki 37,5%, ekonominis smuko nuo 39,4 iki 36,4%.
Per metus pasikeitė ir alaus taros vartojimo įpročiai – pernai skardinės sudarė 36,7% visos alaus rinkos, o šiemet skardinės taros vartojimas išaugo iki 39%. Rugpjūtį skardos net lenkė PET pardavimus – skardinių pardavimai siekė 42,9%, PET – 41,4%.
„Tačiau manome, jog pakuočių tendencijas gali pakeisti depozito sistema. Prognozuojame, jog kitąmet daugės stiklinių pakuočių – nuo 15,4 iki 16,3%, bet mažės skardinių – nuo 38,5 iki 38%) ir PET – nuo 46,1 iki 45,7%“, – komentuoja p. Viršilas.
PET pakuočių dalis šiemet toliau mažėjo.
Populiarėja „kitoks“ alus
Pasak ŠUA vadovo, šiemet parčiausiai auga craft ir kvietinis alus – craft alaus pardavimai per metus augo 64,3%, o kvietinio – 37,9%. Tamsusis alus kilo atitinkamai 21%, o nealkoholinis – 17,1%.
ŠUA gaminamo ir importuojamo kvietinio alaus („Švyturio Baltas“, „Kronenbourg Blanc“, „Utenos Kvietinis“) pardavimai šiemet augo 44,3%, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai. Ženkliai pakilo ir „Švyturio“ tamsaus alaus pardavimai – 11,6% („Švyturio Baltijos“, „Švyturio Juodas“, „Švyturio Old Port Ale“).
„Šių metų pradžioje pristatytas „Švyturio Baltas Nealkoholinis“ augino visą segmentą, o rugpjūtį buvo pasiektas nealkoholinio alaus segmento rekordas. Tą mėnesį „Švyturio Baltas Nealkoholinis“ drauge su „Švyturio Nealkoholiniu“ įtvirtino daugiau nei 50% segmento rinkos dalį“, – teigia Aušra Vasiljevienė, „Švyturio-Utenos alaus“ pardavimų direktorė.
Pasak jos, didžiausi ŠUA importinio alaus prekių ženklai („Carlsberg“, „Tuborg“, „Kronenbourg“, „Grimbergen“) rinkoje šiemet augina pardavimus, nors importas rinkoje traukiasi 12%.
Sidro rinka – stabili
„Šiemet sidro rinka kol kas laikosi stabiliai – nei nuosmukio, nei kilimo nėra fiksuojama. Ji taip pat buvo paveikta prasto „sezono“ – metų pradžioje fiksuotas ilgai lauktas atsigavimas nutrūko. Vis didinami akcizai kelia produkto kainą – tai irgi neleidžia kategorijai grįžti į augimo kelią“, – komentuoja p.Viršilas.
Nuo kovo 1 d. sidrui ir kitiems fermentuotiems gėrimams akcizai padidėjo 16,5%.
VERSLO TRIBŪNA
ŠUA užima 43,9% visos sidro rinkos (pernai buvo 36,7%).