Kazachstane paspringo vandeniu
„Prieš mėnesį mokesčių administratoriai pateikė mums 4,6 mlrd. tengių, arba tuometiniu kursu 22,5 mln. Eur, ieškinį už tai, kad mes neva nesumokėjome kažkokių mokesčių. Turiu pasakyti, kad metinė įmonės apyvarta nesiekia šios sumos, visos investicijos į įmonę tiek nesiekia. Tai visiškas absurdas, juolab nė viena gėrimų bei vandens gamintoja nežinojo apie 2009-aisiais priimtą įstatymą. O dabar mane kviečia į prokuratūrą, mokesčių departamentą. Praktiškai atima verslą. Anksčiau esame gavę apdovanojimą kaip geriausi mokesčių mokėtojai, šiandien mes – nusikaltėliai“, – neslepia apmaudo p. Survila.
Kazachstano nacionalinių pajamų komitetas, norėdamas papildyti ekonominių problemų kamuojamos šalies biudžetą, nealkoholinių gėrimų bendrovėms pateikė sąskaitas už nesumokėtą žemės išteklių mokestį – gręžinių vandenį. Pavyzdžiui, „Coca-Colai“ pateiktas ieškinys viršija 90 mln. Eur.
Kazachstano nacionalinių verslininkų rūmų „Atameken“ interneto portalas pabrėžia ne tik tai, kad žemės gelmių mokestis už požeminį vandenį išaugo 40 kartų. Ir ne tik tai, kad po 6 metų mokesčių tarnyba susigriebė, esą verslininkai moka mokesčius ne pagal reikiamą, jų nuomone, įstatymo straipsnį. Verslininkų rūmai akcentuoja, kad mokesčius privalu skaičiuoti tik už tą vandenį, kuris iš žemės gelmių išpumpuojamas į žemės paviršių. O mokesčių administratoriai daug nemąstydami skaičiuoja pagal parduotuvės kainą, įskaitant butelį, kamštelį, etiketę.
„Valstybės pajamų komitetas sulygino bruto su neto“, – šaiposi atameken.info.
Ponas Survila sako nesuprantantis, kokio efekto tikisi mokesčių tarnyba: jeigu bus išieškoti pinigai, vieni bankrutuos ir atleis darbuotojus, kiti nebepajėgs bent artimiausius penkerius metus mokėti jokių kitų mokesčių. Jam nesuvokiama ir tai, kad investuojant su žemės gelmės išteklius kontroliuojančia ministerija buvo derintos visos investicijų sutartys, mokesčių tarnyba jas nuolat tikrino ir pažeidimų nerado.
Samdo advokatus
„Visi gamintojai kooperuojamės, pasamdėme tarptautinę teisininkų kompaniją. Tikiu, kad viską peržiūrėjus ir iš naujo įvertinus ieškiniai sumažės gal dešimtis, o gal ir šimtus kartų. Juristai tikina, kad byla bus 100 procentų laimėta“, – viliasi verslininkas.
Tarp nukentėjusiųjų – ir tokios žinomos įmonės kaip „Coca-Cola“ ir „Pepsi-Cola“, ir mažiau žinomos – „Obis“, Galanz bottlers“, „Golden rill trade“, „Tera Nova“ ir kt.
O kol kas įsukto rato niekas nesiruošia stabdyti: vyksta patikrinimai, dokumentų poėmiai, verslininkai kviečiami į ekonominių tyrimų tarnybą bei prokuratūrą. Kazachstano valdininkai mušasi į krūtinę esantys patriotai ir galvojantys, ką paliks vaikams ir anūkams, todėl žemės ištekliai turi kainuoti kiek galima daugiau.
Ablajus Myrzachmetovas, Kazachstano nacionalinių verslininkų rūmų „Atameken“ valdybos pirmininkas, pabrėžia, kad tokiais veiksmais šalies investiciniam patrauklumui suduodamas smūgis.
Kalbėdamas posėdyje, kuriame buvo aptariami ieškiniai gėrimų gamintojams, jis neslėpė: mokesčių administratoriai, norėdami trūks plyš surinkti planuojamą biudžetą, perlenkia lazdą. Tokie veiksmai prieš užsienio investuotojus ir vietos gamintojus yra neleistini.
„Noriu pabrėžti, kad padėtis rimta ir įvedant naujus mokesčius ar griežtinant mokesčių administravimą negalima skubėti. Reikia gerai pasverti, apmąstyti ir tik tuomet priimti sprendimus“, – siūlo „Atameken“ vadovas.
Tektų kai ką parduoti
Ponas Survila priduria: verslas ir taip smarkiai nukentėjo nuo vietos valiutos devalvacijos – tengė jau nuvertėjo apie 60%. Ypač sunku dirbti tiems, kurie turi kreditų.
Kazachstanas beveik neturi pramonės – viskas įvežama.
„Padėtis ir taip sudėtinga. Dirbame kartą per savaitę, nors anksčiau dirbome be išeiginių. Sumažinome darbuotojų skaičių, apkarpėme kitas sąnaudas. O dabar tuos, kurie dar šiek tiek gyvi, bandoma apiplėšti. Tai neteisinga“, – atsidūsta p. Survila, telefonu pagautas prieš skrydį į Mongoliją.
Anot jo, nesklandumai kada nors išsispręs, bet verslas nelaukia.
Jeigu nutiktų blogiausia ir ieškinį tektų padengti, p. Survila svarsto įvairius būdus – galbūt būtų parduoti turimi žemės sklypai ar nekilnojamasis turtas. Be to, p. Survilai Kazachstane priklauso ne tik gėrimų gamybos, bet ir mėsos perdirbimo bendrovė, trys prekybos įmonės.
Tačiau jeigu tektų imtis drastiškų priemonių ir parduoti dalį verslo, jo požiūris į investicijas Kazachstane keistųsi ir veikiausiai būtų galvojama verslą perkelti kitur.
Ponas Survila gaiviųjų gėrimų bendrovę „Libella Bottlers Almaty“ Kazachstane įkūrė 1998 m., įsteigė 200 darbo vietų. Šiandien tai viena stambiausių gaiviųjų gėrimų gamintojų šalyje.
Kalbėti garsiai
Apie kilusią problemą verslininkas kalbėjo ne tik Nacionalinių verslininkų rūmų „Atameken“ posėdyje, bet ir su Vytautu Naudužu, Lietuvos ambasadoriumi Kazachstane, vietos deputatais, interviu televizijai.
Žilvinas Abaravičius, Lietuvos pramonininkų konfederacijos Lietuvos ir Kazachstano verslo tarybos vykdomasis direktorius, sako, kad jeigu verslininkas į juos kreipsis, klausimą bus galima aptarti netrukus vyksiančiame susitikime su Kazachstano diplomatais Lietuvoje.
„Ligi šiol tokių didelių bėdų mūsų verslininkams toje šalyje nebuvo kilę. Svarbu stebėti procesą, kad jis vyktų skaidriai. Gerai, kad verslininkas išnaudoja visas galimybes kalbėti apie tai viešai“, – svarsto p. Abaravičius.
Lietuvoje p. Survilai priklauso UAB „SMS-Eligita“, kuri tiekia žaliavas gėrimų, maisto, farmacijos pramonės šakoms, Latvijoje – „Eligita-Baltija“, Kazachstane – „Eligita-Asia“, prekiaujanti įvairiais maisto produktais, žaliavomis, maisto priedais, plovimo ir dezinfekavimo priemonėmis.
VERSLO TRIBŪNA
Galimybių langas. Taip šiandieninę situaciją Lietuvos miškų sektoriuje apibūdina tiek vietos ekspertai, tiek tarptautinės grupės, besidominčios investavimu į Lietuvos miškus. Miško investicijų biuro „Forest Math“ atstovai pastebi paradoksą: už kelių tūkstančių kilometrų veikiantys verslai mūsų šalies žaliuoju turtu domisi aktyviau nei meilę Lietuvos miškams deklaruojantys vietos investuotojai. Pastarieji, nepaisant gausybės objektyvių lietuviško miško pranašumų, šią investicinio turto klasę dar tik jaukinasi.
Šiandieniniame pasaulyje, kuriame verslų partnerystės keičiasi kaip oro sąlygos, „MV GROUP Distribution LT“ daugiau kaip 30 metų išlieka patikimu partneriu daugeliui tarptautinių prekių ženklų. Kaip pavyksta išlaikyti šiuos santykius dešimtmečiais, kai rinkos sparčiai keičiasi, o konkurencija tik auga? Kodėl kai kurie ryšiai nutrūksta, o kiti išlieka tvarūs ir tik stiprėja? Atsakymas slypi ne marketingo šūkiuose, o kasdienės veiklos detalėse.
„UHB Agro“, priklausanti sparčiai augančiai UHB įmonių grupei, žengia dar vieną svarbų žingsnį tvarumo ir inovacijų link – pradeda NPK trąšų, praturtintų mikrobiologiniais priedais, gamybą. Tai strateginis sprendimas, paremtas rinkos tendencijomis, augančiu efektyvesnių, aplinkai draugiškų žemės ūkio technologijų poreikiu ir tvirta partneryste su pažangiausiais šio sektoriaus žaidėjais.
Rugsėjo 25 d. Vilniuje, Visorių informacinių technologijų parke (VITP), šeštus metus iš eilės vyks fotonikos konferencija „Baltic Photonics 2025“, į vieną vietą suburianti aukštųjų technologijų (angl. deep tech) kūrėjus, tyrėjus, Lietuvos ir Europos valdžios ekspertus bei verslo lyderius. Konferencijoje aptariamos sąsajos ir bendradarbiavimo galimybės tarp fotonikos pramonės ir kitų sektorių. Šiemet organizatoriai kvies pažvelgti į kosmoso ir gynybos sritis – ekspertai iš garsių Lietuvos ir Europos organizacijų diskutuos, kaip lazerinės technologijos gali prisidėti prie šių sričių proveržio ir kaip šį augimą gali išnaudoti Lietuva.
