Sprendžiamas „Dvarčionių keramikos“ likimas
Tomas Malinauskas, UAB „Klaipėdos administratorių biuras“ vadovas, primena, kad nuo metų pradžios įsigaliojo Įmonių bankroto įstatymo pakeitimas, pagal kurį klausimą dėl restruktūrizavimo bylos kėlimo, jeigu bus gautas toks pareiškimas, nagrinės tas pats teisėjas, kuriam yra paskirta nagrinėti pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo.
Toks įstatymo pakeitimas, anot jo, būtent ir buvo inicijuotas, siekiant apriboti įmonių piktnaudžiavimą, kai teismui atsisakius kelti restruktūrizavimo bylą pagal vieną pareiškimą, yra teikiamas naujas ir taip klausimas dėl bankroto bylos kėlimo neišnagrinėjamas metų metais.
Anksčiau bankroto bylos nagrinėjimas buvo sustabdomas iki tol, kol neišnagrinėjamas bendrovės restruktūrizavimo bylos iškėlimo klausimas.
Buvusios keraminių plytelių gamintojos „Dvarčionių keramika“ visuotinis akcininkų susirinkimas pirmadienį nusprendė jau trečiąkart inicijuoti įmonės restruktūrizavimą, padidinant jos kapitalą 3,5 mln. Eur. Naująją akcijų emisiją nutarta parduoti individualiai Michele Pulpito įmonei, kuri registruota Maskvoje. Pardavus akcijas, p. Pulpitas valdytų 37,6 % „Dvarčionių keramikos“.
Tiesa, Lietuvos apeliacinis teismas, prieš mėnesį nusprendęs, kad įmonės pareiškimas dėl restruktūrizavimo bylos iškėlimo yra atmestinas, pažymėjo, jog „Dvarčionių keramikos“ teismui pateikta konfidencialumo sutartis, sudaryta su Michele Pulpito bendrove „nepatvirtintina fakto, kad minėtas verslo subjektas investavo ar ketina investuoti į įmonę lėšų, įrodymų, kad realus susitarimas pasiektas, nepateikta.“
„Beje, nagrinėjant „Dvarčionių keramikos“ bankroto bylos klausimą, iš Lietuvos apeliacinio teismo nutarties matyti, kad teismas ganėtinai išsamiai pasisakė dėl įmonės mokumo ir gebėjimo restruktūrizuotis beu padarė išvadą, jog įmonei keltina bankroto byla. Bet, ar ji bus iškelta, spręs teismas, kuriam šiuo metu paskirta nagrinėti šią bylą“, – atkreipia dėmesį „Klaipėdos administratorių biuro“ vadovas.
Svarstydamas, ar „Dvarčionių keramikai“ leisti restruktūrizuotis, teismas suabejojo dalimi pateiktų įrodymų. Pavyzdžiui, kad „Dvarčionių keramika“ prekės ženklo rinkos kaina yra nuo 1,8 iki 2,5 mln. Eur. Teismui atkreipus dėmesį, įmonės balanse eilutė, susijusi su įmonės prekės ženklu, buvo išbraukta. Byloje kilus ginčui dėl nekilnojamojo turto vertės teismas paskyrė ekspertizę, kuri nustatė, jog bendra įmonės turto vertė sudaro 8,6 mln. Eur, kai bendrovės balanse turtas vertinamas 14 mln. Eur.
„Dvarčionių keramikos“ pradelsti įsipareigojimai kreditoriams siekia 6,5 mln. Eur.
„Pradelstų skolų santykis su bendra įmones turto verte sudaro 75% ir, priešingai nei nurodė pirmosios instancijos teismas, pradelsti įmonės įsipareigojimai ženkliai viršija pusę į balansą įrašyto turto vertės“, – birželio mėnesį konstatavo Lietuvos apeliacinis teismas.
Didžiausias „Dvarčionių keramikos“ kreditorius yra „Swedbank“, kuriam bendrovė skolinga apie 6 mln. Eur.
92,93% „Dvarčionių keramikos“ akcijų netiesiogiai valdo Juozas Raišelis, buvęs ilgametis įmonės vadovas.
