„Šviesos konversija“ įstrigo banko ir „Dvarčionių keramikos“ ginče

Algirdas Juozapavičius, „Švieso konversijos“ vadovas, stebisi: jų su banku nesieja jokie teisiniai santykiai, įmonė neturi jokių įsipareigojimų „Swedbank“, todėl keista, kad iš banko jie turi gauti kažkokį sutikimą ar atsiklausti dėl savo veiksmų.

Bendrovė, pasak direktoriaus, iš „Dvarčionių keramikos“ 2009 m. įsigijo nekilnojamąjį turtą – senus sandėlius, kuriuos rekonstravus į modernų 4 aukštų pastatą prieš pustrečių metų buvo atidarytas „Šviesos konversijos“ lazerių gamyklos kompleksas, pritaikytas lazerinių prietaisų gamybai ir mokslo tyrimams. Investicijos viršijo 6 mln. Eur.

„Dvarčionių keramika“ iš valstybės nuomojasi 10,7 ha valstybės žemės, kuri yra įkeista „Swedbank“. Nupirkusi nekilnojamąjį turtą „Šviesos konversija“ įsigijo ir teisę į 0,55 ha valstybės žemės nuomą. Su keramikos gamintoja ir banku buvo atsiskaityta, hipoteka išregistruota, bankas sandoriui neprieštaravo.

„Dabar Registrų centre užfiksuota mūsų teisė į 0,55 ha, tačiau nėra užfiksuota, kur, kurioje vietoje yra mūsų nuomojama žemės. Todėl susitarėme su „Dvarčionių keramika“ dėl sklypo padalijimo. Tačiau tam kelią užkirto „Swedbank“, – aiškina p. Juozapavičius.

„Swedbank“ poziciją galima suprasti – padalijus vieną sklypą į du, bankas prarastų valstybinio žemės sklypo nuomos teisės įkeitimą. Dviem naujiems žemės sklypams būtų suteikti du nauji unikalūs numeriai, o tai reikštų ir įkeitimo, ir ginčo pabaigą. O „Dvarčionių keramikos“ statusas neaiškus – bankroto byla sustabdyta, iki kol bus išnagrinėtas klausimas dėl pakartotinės restruktūrizavimo bylos iškėlimo. „Dvarčionių keramikos“ įsiskolinimas „Swedbank“ siekia 5,8 mln. Eur.

Teismai kol kas išsako priešingas pozicijas – Vilniaus miesto apylinkės teismas įpareigojo „Swedbank“ išduoti sutikimą valstybinį žemės sklypą padalyti. Vilniaus apygardos teismas, atsižvelgdamas į tai, kad „Šviesos konversijos“ teisių įgyvendinimo būdas pažeistų „Swedbank“ teises ir teisėtus interesus, pirmos instancijos teismo sprendimą panaikino.

Įmonė, pasak teisėjų, nenurodė žalos, kuri galėtų būti padaryta nepadalijus žemės sklypo, o ir būtinybė jį padalyti nenustatyta.

„Net ir padalijus žemės sklypą, nei jo naudojamos žemės sklypo dalies plotas, ribos, nei bet kokios kitos sąlygos nepasikeistų, ir būtų viskas taip pat, kaip kad šiuo metu. Pasikeistų tik nuomos objekto aprašymo dalis – būtų nurodyta, kad ieškovas nuomojasi ne žemės sklypo dalį, o tiesiog mažesnį žemės sklypą, tačiau nuomojama dalis išliktų identiška šiuo metu turimai“, – savo poziciją neduoti sutikimo gina „Swedbank“.

Tačiau „Šviesos konversija“ irgi turi savo argumentų – juk įmonė gali panorėti planuoti parduoti gamybinį kompleksą, gali jį vystyti ar plėsti. Akivaizdu, kad turint aiškiai suformuotą atskirą sklypą pirkėjui toks turtas būtų patrauklesnis, įvairių leidimų gavimo procedūra paprastesnė, nes tam nereikėtų gauti turto bendravaldytojo ar jo kreditorių sutikimo.

„O ir žmogiškai, regis, turėtų būti suprantamas noras žinoti, kur yra įmonės nuomojama žemė“, – sako direktorius.

Ar su „Swedbank“ bus bylinėjamasi toliau, p. Juozapavičius negali atsakyti – laukiama teisininkų nuomonės.