Kelio Vilnius–Utena rekonstrukcija: „Kauno tiltai“ ruošiasi gaminti asfaltbetonį
Tokia mobili gamykla veiktų trumpiau nei trejus metus, rašoma „Kauno tiltų“ pateiktoje poveikio aplinkai vertinimo ataskaitoje.
Kiauliupio smėlio ir žvyro karjere, kurį eksploatuoja UAB „Utenos gelžbetonis“, kelių tiesėjas išsinuomotų apie 2 ha. Sklypas naudojamas kaip naudingųjų iškasenų teritorija.
Preliminarus susitarimas dėl nuomos, kaip skelbiama ataskaitoje, jau pasirašytas.
„Utenos gelžbetonis“ 26,8 ha sklypą yra išsinuomojęs iki 2024 m. Karjeras yra šalia kelio Utena–Kaltanėnai–Švenčionys.
„Kauno tiltų“ skaičiavimu, asfaltbetonio maišyklė būtų pajėgi per metus pagaminti iki 50.000 t medžiagos. Visa asfaltbetonio gamyba būtų vykdoma uždaruose įrenginiuose. Atvirai sklypo teritorijoje numatyta laikyti tik inertines medžiagas, tokias kaip dolomitas, granito skalda, žvyras ir pan.
Nuomojamo sklypo teritorijoje yra administracinis-buitinis pastatas, operatorinė, siurblinė. „Kauno tiltai“ numato statyti tik laikinus pastatus ir įrenginius.
40 mln. Eur paskolą planuojamai betoninio kelio Vilnius–Utena rekonstrukcijai yra patvirtinęs Europos investicijų bankas – tai sudaro apie pusę reikalingos sumos, kuri gali viršyti 90 mln. Eur.
72 km ruožą kelyje Vilnius–Utena taisyti yra nuspręsta viešosios ir privačiosios partnerystės modeliu, t. y., jį remontuotų privati bendrovė, o valstybė iš jos 10 metų po to kelią nuomotųsi (bendrovė toliau jį prižiūrėtų). Konkursą keliui rekonstruoti ketinama paskelbti kitąmet.
Seimas tokiam sprendimui pritarė, Lietuvos automobilių kelių direkcija rengia nuostatas, kurias turės suderinti su Seimo komitetais. Konkursą keliui rekonstruoti ketinama paskelbti kitąmet. Pats kelias būtų rekonstruotas po 2020 m.
