Baigėsi VCUP prekių ženklo ginčas
Lietuvos dizainerių sąjungos pirmininkui Tautvydui Kalteniui nepavyko nukabinti VCUP ženklo nuo Vilniaus centrinės universalinės parduotuvės. Lietuvos apeliacinis teismas nusprendė, kad p. Kaltenio pretenzijos dėl VCUP ženklo teisių – nepagrįstos. Šis sprendimas jau įsiteisėjo.
Ponas Kaltenis teisme reikalavo prekės ženklo VCUP registraciją pripažinti negaliojančia, uždrausti jį naudoti ir jam, kaip autoriui, atlyginti žalą – priteisti 37.000 turtinės ir 2.800 Eur neturtinės žalos. Jis teigė, kad yra vaizdinio žymens VCUP autorius ir išimtinių teisių į jį turėtojas.
Tuo tarpu Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė teisme įrodinėjo, kad šios pretenzijos nepagrįstos ir teigė, kad už ženklą sumokėjo šiuo metu jau bankrutavusiai įmonei „Nada Focus“, kuriai anuomet ir vadovavo pats p. Kaltenis.
VCUP teigimu, 2003 m., kai prekybos centras buvo rekontruojamas, jo darbuotojai nusprendė palikti iki tol buvusį pavadinimą ir toliau naudoti jo trumpinį VCUP bei sukurti atitinkamą iškabą, kuri yra ant pastato iki šiol. Prekybos centras tuomet sudarė sutartį su p. Kaltenio vadovaujama bendrove „Nada Focus“, kad ši suprojektuotų, pagamintų ir suprojektuotų VCUP iškabą. Už darbus su bendrove buvo atsiskaityta, tad teismas konstatavo, kad teisės į prekės ženklą perėjo užsakovui. Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė 2006 m. vaizdinį prekės ženklą VCUP įregistravo.
Nors p. Kaltenis tuo metu vadovavo „Nada Focus“, teisme jis tikino, kad prekės ženklą VCUP sukūrė kaip nepriklausomas dizaineris. Tačiau teismo šie argumentai neįtikino, nes nėra jokių įrodymų apie sutartinius teisinius santykius tarp dizainerio ir užsakovo logotipui sukurti.
Priminė, kokios svarbios sutartys
„Tikėjomės tokio sprendimo nuo pat teismo proceso, kuris užtruko kone dvejus metus, pradžios“, – teigia Ona Nevinskienė, VCUP generalinė direktorė. Ji pasakoja tuo metu, kai ši istorija prasidėjo – 2003 metais – jau dirbusi įmonėje, tad puikiai žinanti jos aplinkybes. „Santykius su partneriais būtina kuo detaliau aprašyti sutartyse, kad kuo mažiau vietos liktų tokioms interpretacijoms, nes negali žinoti, kaip viskas pasisuks po dešimties metų“, – pabrėžia p. Nevinskienė.
Pasak Andriaus Iškausko, prekybos centrui VCUP teisme atstovavusio „AAA Law“ advokato, teisminių ginčų dėl kūrinių autorystės ir nuosavybės kyla nuolat.
„Ši byla gali būti pavyzdys, kokių problemų gali kilti, jei darbuotojų ir įmonės santykiai autorinių teisių srityje nėra aiškiai reglamentuoti. Ponas Kaltenis tuo metu dirbo bendrovėje „Nada Focus“, su kuria tuometinė įmonė Vilniaus centrinė universalinė parduotuvė buvo pasirašiusi sutartį. Tad darbų, kuriuos jis atliko, teisės automatiškai perėjo įmonei, kuri jas perdavė užsakovui“, – sako p. Iškauskas.
Anot jo, teismas dar kartą patvirtino, kad įmonės darbuotojo sukurtų darbų autorinės ir turtinės teisės pereina įmonei. Visgi bendrovės turėtų aiškiau apibrėžti santykius su darbuotojais dėl intelektinės nuosavybės, kad nekiltų išvedžiojimų, jog darbas buvo atliktas namie, ar po darbo valandų ir panašiai ir nebūtų pagrindo dėl to reikšti pretenzijų į kūrinius.
Taip pat ir užsakovai, perkantys paslaugas ar darbus, sutartyse turėtų užsitikrinti, kad ateityje paslaugų tiekėjo darbuotojai nepradėtų reikšti netikėtų pretenzijų dėl autorystės ir kitų turtinių ir neturtinių teisių į kūrinius.
