„Neste“ degalai neteko akcizų lengvatos

Akcizų įstatymo pataisa priimta atsižvelgus į dabartinę padėtį biodegalų sektoriaus rinkoje bei įvertinus valstybės patiriamas išlaidas biodegalų vartojimą skatinančioms priemonėms remti, rašoma įstatymo aiškinamajame rašte

Viena iš teisės aktuose numatytų priemonių, turinčių skatinti biodegalų vartojimą šalyje bei užtikrinti, kad iki 2020 m. įvykdytume prisiimtus tarptautinius įsipareigojimus, yra akcizų lengvata biodegalams (LR Akcizų įstatymo 40 str.).

„Akcizų lengvata skatina biodegalų gamybą ir maišymą į mineralinius degalus, tačiau tokiu būdu, kokiu ši priemonė reglamentuojama dabar, ji neužtikrina proporcingumo principo įgyvendinimo: taikant akcizų lengvatą, Lietuvos biudžetas praranda didelę dalį pajamų ir ateityje jų praras dar daugiau. Be to, šia lengvata iš esmės proteguojamas vienintelis – užsienio gamintojas“, – teigiama aiškinamajame rašte.

Suomių pranašumas

Kaip VŽ jau rašė, šis užsienio gamintojas yra Suomijos degalinių tinklas „Neste“ – Suomijoje gaminamo priedo „NexBTL“ į dyzeliną galima maišyti didesniu santykiu nei, pavyzdžiui, riebiųjų rūgščių metilo esterio priedų, gaminamų Lietuvoje. Pastarųjų vasarą į dyzeliną maišoma 7%, žiemą visai nemaišoma. Tai reiškia, kad akcizo lengvatos naudojant „Neste“ mišinį sudaro reikšmingesnę degalų kainos dalį.

Skaičiuojama, jog dėl to, kad nuo 2014 m. Lietuvoje prekiaujama degalais su 30–60% biodyzelino, reiškia, kad per metus valstybė netenka 66 mln. Eur pajamų.

Pasiūlymą keisti projektą inicijavo Lietuvos biodegalų asociacija, projektą pateikė Andrius Palionis, Socialdemokratų frakcijos Seime narys.

Mindaugas Palijanskas, Biodegalų asociacijos vadovas, tikina, kad asociacija nėra nusiteikusi prieš akcizų lengvatas, tačiau pabrėžia, kad šios nepadeda pasiekti ES numatytų tikslų, t. y. kad transporto sektorius iki 2020 m. naudotų 7% atsinaujinančių energetikos išteklių. Lietuva išsikėlusi dar didesnį tikslą – norima, kad atsinaujinančių energetikos išteklių transporto sektorius sunaudotų 10%.

„Iki šiol transporto sektorius naudojo maždaug 4,5% atsinaujinančių energetikos išteklių. Šiais metais šis rodiklis – 3,6%. Ir mes jaučiame, kad Lietuvoje mūsų produkcijos perkama mažiau“, – pripažįsta asociacijos vadovas.

Ringaudas Steikūnas, „Neste Lietuvos“ generalinis direktorius, įsitikinęs, kad panaikinus akcizų lengvatas pokyčiai bus juntami. Anot jo, neaišku, kaip buvo apskaičiuota, kad dėl „NexBTL“ naudojimo į biudžetą nepateko 66 mln. Eur.

„Toks teiginys neatitinka tikrovės“, – pabrėžia pašnekovas. Ponas Steikūnas sako, kad jei Lietuva įsipareigojusi didinti atsinaujinančių energijos išteklių naudojimą transporto sektoriuje, derėtų elgtis atvirkščiai.

Jis tikina, kad bendrovė „Neste Lietuva“ ne vienintelė naudoja priedą „NexBTL“, be to, šis priedas į degalus įvairiais santykiais pilamas ir kitose pasaulio šalyse. Vis dėlto jei ilgainiui pilti šį priedą į degalus taps ekonomiškai nenaudinga, „Neste Lietuva“ privalės atsisakyti „NexBTL“.