Prieš Nerijų Numavičių stojo brolis ir tėvas
JAV gyvenantis Julius Numavičius kreipėsi į teismą prašydamas stabdyti galimą sandorį, kol bus išnagrinėtas ginčas dėl restitucijos. Vladislovas Numavičius, brolių tėvas, neturintis akcijų, tačiau taip pat esantis atsakovu, palaiko Juliaus Numavičiaus prašymą.
Kaip rodo VŽ gauti dokumentai, Julius Numavičius kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Jis prašo uždrausti Žilvinui Marcinkevičiui ir Kipro bendrovei „Bertona Holdings Limited“, valdomai visų akcininkų, sudaryti akcijų pirkimo-pardavimo sandorį, kol teisme bus išnagrinėtas ginčas tarp pagrindinio grupės akcininko Nerijaus Numavičiaus ir Mindaugo Marcinkevičiaus.
VŽ rašė, kad Mindaugas Marcinkevičius praėjusių metų rugpjūtį kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą prašydamas anuliuoti prieš kelerius metus sudarytus sandorius tarp brolių Vlado, Juliaus ir Nerijaus Numavičių, po kurių pastarasis savo rankose sutelkė kontrolinį beveik visų „Vilniaus prekybos“ grupės įmonių akcijų paketą.
Julius Numavičius Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinį iš dalies palaiko. O savo prašyme taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir stabdyti Žilvino Marcinkevičiaus akcijų pardavimą jis nurodo, kad „kyla pagrįstų abejonių dėl tokio sandorio nustatytos kainos realumo ir atitikimo rinkos kainoms“. Be to, jei teismas taikytų restituciją, Julius Numavičius įgytų teisę į akcijas, parduodamas Žilvino Marcinkevičiaus.
Kalbėdamas apie abejones dėl sandorio kainos realumo, Julius Numavičius cituoja Žilvino Marcinkevičiaus viešai išsakytas mintis, kad tai „nėra ekonominis sandoris, tai pirmiausia socialinis ir tik po to – ekonominis sandoris“.
Vladislovas Numavičius, Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinyje esantis atsakovu, nes dalyvavo akcijų dovanojimo sandoriuose tarp savo sūnų, palaiko Juliaus Numavičiaus prašymą stabdyti sandorį. Viena iš priežasčių – sandorio sudarymas sukeltų naujus teisinius ginčus, o Vladislovas Numavičius siekia nebūti į juos įtrauktas.
Socialinis ar ne
Juliaus Numavičiaus prašymą stabdyti sandorį taip pat palaiko Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai. Pastarasis savo atsiliepime nurodo, kad Žilvinas Marcinkevičius jam prisipažino, jog su Nerijumi Numavičiumi turi „slaptų papildomų sandorių“.
„Žilvino Marcinkevičiaus žodžiais, skirtingai nei nurodoma viešuose pranešimuose žiniasklaidai, jo sandoris su Nerijumi Numavičiumi ir „Bertona Holdings Limited“ nėra „socialinis“, jis yra grynai ekonominis sandoris, kurio dalis įsipareigojimų yra nutylimi, siekiant pridengti tikruosius šalių ketinimus ir jų interesus“, – teigia Gintaras Marcinkevičius.
Savo ruožtu Nerijus Numavičius, prašydamas teismo atmesti savo brolio prašymą, teigia, kad pastarasis siekia paprasčiausiai sužlugdyti sandorį.
„Juliaus Numavičiaus veiksmų iš esmės net negalima laikyti piktnaudžiavimu procesine teise teikti prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, kadangi tokios teisės jis net neturi“, – teigiama Nerijaus Numavičiaus atsiliepime.
Žilvinas Marcinkevičius taip pat prašo teismo nesutikti su Juliaus Numavičiaus prašymu dėl apsaugos priemonių.
Bent 141,9 mln. Eur
Apie norą pasitraukti antras didžiausias bendrovės akcininkas Žilvinas Marcinkevičius pranešė kovą. Sandoris, kurio suma oficialiai neatskleidžiama, apima 15 pagrindinių grupės įmonių, tarp jų – UAB „Vilniaus prekyba“, valdančią prekybos tinklus „Maxima“ ir „Eurovaistinė“, Maltos „Relvit Ltd.“, kuriai priklauso prekybos centrai „Akropolis“, Liuksemburgo „Agile Finance S.A.“, valdančią „Maximos“ franšizės įmonę „Franmax“ ir prekybos tinklus Ispanijoje.
Tai yra bendrovės, kuriose kontrolinį paketą turi Nerijus Numavičius. Žilvinas Marcinkevičius neparduoda akcijų Vlado Numavičiaus kontroliuojamoje „EVA grupėje“ ir su ja susijusiose įmonėse.
Teismui pateiktais duomenimis, 13 įmonių Žilvinas Marcinkevičius parduoda už 141,9 mln. Eur. Dar dviejų bendrovių akcijų kaina nėra žinoma, nes jose kitiems akcininkams nėra suteikiamos pirmumo teisės. Vis dėlto, VŽ žiniomis, galutinė sandorio kaina galėtų siekti apie 160 mln. Eur. Palyginti, kaip nurodoma Mindaugo Marcinkevičiaus atsiliepime į Juliaus Numavičiaus prašymą, buhalterinė parduodamų akcijų vertė yra beveik du kartus didesnė.
Kita vertus, Diana Dominienė, „Bertona Holdings Limited“ Lietuvos skyriaus vadovė, pasirašiusi sutartį su Žilvinu Marcinkevičiumi, teigia, kad kaina nebūtinai turi siekti buhalterinę vertę.
„Parduodamų akcijų vertė – abipusių derybų rezultatas, atspindintis realią rinkos vertę. Sandorio vertę lėmė ne tik parduodamų įmonių vertė, bet ir akcijų paketo dydis (apie 15%) bei ribotas likvidumas. Tam tikrais atvejais įmonių vertė gali būti artima buhalterinei vertei, tačiau tai tik viena iš kainos skaičiavimo dedamųjų“, – rašoma VŽ jos atsiųstame komentare.
Brolių kova
Julius Numavičius su Nerijumi Numavičiumi teismuose ginčijosi 2012–2013 m. Į JAV persikėlęs verslininkas ieškinį kėlė dėl sandorių, kuriais perleido savo akcijas iš pradžių savo tėvui Vladislovui, o šis vėliau perdavė jas Nerijui Numavičiui. Julius Numavičius teigia, kad akcijas šeimos nariams 2010 m. davė saugoti laikinai, nors ir buvo sudaryti dovanojimo sandoriai.
2014 m. tarp brolių ir tėvo buvo sudarytas taikos sutartis. Kita vertus, jau atsiliepdamas į Mindaugo Marcinkevičiaus ieškinį dėl restitucijos, Julius Numavičius nurodė, jog norėtų pripažinti dovanojimo sandorius apsimestiniais ir atgauti akcijas arba kompensaciją už jas.
Savo ruožtu Olga Petroševičienė, Nerijaus Numavičiaus atstovė, VŽ atsiųstame komentare teigia, kad kova tarp brolių neatsinaujina, o „visi klausimai yra išspręsti“.
Ji taip pat perdavė, kad Nerijus Numavičius, kaip sūnus, savo tėvo Vladislovo veiksmų ir motyvų nekomentuos.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniaus gyventojai, ypač Karoliniškių mikrorajono, jau beveik tris dešimtmečius mėgsta apsipirkti vienoje pirmųjų „Norfos“ parduotuvių – „Kometoje“. Liepos pradžioje ji užvėrė duris pirkėjams, kad rugpjūtį juos pakviestų iš esmės atsinaujinusi. Šias permainas vietos gyventojai ir aplinkinių įstaigų darbuotojai įvertino – nuo pirmųjų atnaujintos parduotuvės valandų ją užplūdo pirkėjai.
Šiandieniniame mažmeninės prekybos versle vyksta arši konkurencija dėl kiekvienos klientų dėmesio akimirkos. Tad gyvybiškai svarbu rasti būdų išsiskirti. „IKI Lietuva“ vadovė Nijolė Kvietkauskaitė teigia išvedusi formulę, padedančią ne tik identifikuoti stiprybes konkurencinėje aplinkoje,, bet ir nuolat jas stiprinti. Ši formulė slypi viename paprastame klausime.
Privatų prekių ženklą „Well Done“ lietuviškas prekybos tinklas „Maxima“ pristatė 2023 m. balandžio viduryje. Per šiuos pustrečių metų jis tapo vienu populiariausių prekių ženklų Lietuvoje – jį žino daugiau nei 80 proc. šalies gyventojų. „Maximos“ Pirkimų departamento vadovas Marius Tilmantas įsitikinęs, kad erdvės augti dar yra ir jau po trejų metų privačios etiketės produkcija gali sudaryti trečdalį visų prekybos tinklo pardavimų, o „Well Done“ bus svarbi šios dalies dalis.
Vilniaus Karoliniškių gyvenamajame rajone veikiančiame prekybos centre „Kometa“ prieš 26 m. buvo atidaryta „Norfa“ – tuomet antroji šio dabar vieno didžiausio mažmeninės prekybos tinklo parduotuvių. Nors buvo sulaukusi kelių atnaujinimų, bet pastaruosius metus prašyte prašėsi remonto. Vos birželį įsigijusi šį iki tol dalinai nuomotą prekybos centrą, imtasi jo remonto. Jis atliktas per rekordiškai trumpą laiką – liepos 4 d. uždaryta parduotuvė pirkėjus pakvietė rugpjūčio 27 d.
