Naujas Marcinkevičių kaltinimas VP vadovams: kalba apie turto pasisavinimą
Kaltinimas turto pasisavinimu – naujas posūkis akcininkų konflikte, kuris į viešąją erdvę iškilo prieš metus. Iki šiol Mindaugas Marcinkevičius, pradėjęs aktyvią kovą su Nerijumi Numavičiumi, buvo metęs įtarimus dėl mokesčių vengimo ir neteisėto grupės kontrolės įgijimo. Pagrindinio akcininko atstovai aiškina, kad visas karas tėra smulkiojo akcininko priemonė gauti kuo didesnę kainą už savo akcijas.
Įmokų surinkimo verslas
Greičiausiai nesate girdėję apie UAB „Sollo“. Ši įmonė neturi savo puslapio internete, apie ją neužsimenama žiniasklaidoje. Tačiau jos pavadinimą galite pamatyti „Maximos“ kasoje atsiskaitydami už įvairias ne prekybos tinklo teikiamas paslaugas. Pavyzdžiui, mokėdami už komunalines paslaugas, mobilųjį ryšį ar žvejo bilietą.
Idėja sukurti tokią infrastruktūrą parduotuvių kasose kilo prieš dešimtmetį, o 2007 m. paslauga pradėta teikti. „Maxima“, surinkdama ir pervesdama įmokas įvairioms bendrovėms, gaudavo komisinį atlygį.
Tačiau pasikeitus teisės aktams įmokų surinkimas tapo finansine veikla, kuriai nuo 2011 m. balandžio prireikė Lietuvos banko licencijos. Nuspręsta veiklos atsisakyti.
2010 m. pabaigoje, panašiu metu, kai VP grupėje vadovaujančias pareigas paliko Mindaugas Marcinkevičius – akcininkų konfliktas jau buvo įsibėgėjęs – buvo įsteigta UAB „Sollo“.
Ją įkūrė du UAB „Maxima grupė“ darbuotojai – Mindaugas Šimkus, finansų vadovas, ir Gintaras Mikulskas, pirkimų vadovas. Marcinkevičių duomenimis, iš savo darbovietės jie gavo po 58.000 Eur paskolą (ji buvo suteikta litais, tačiau dėl aiškumo visos sumos pateikiamos eurais).
Į naują bendrovę kiekvienas įnešė po 48.000 Eur įstatinio kapitalo. 2011 m. pavasarį „Sollo“ pradėjo teikti įmokų surinkimo paslaugas „Maximose“ ir jau tais metais uždirbo pelno – 118.000 Eur.
Po kiek daugiau nei metų, 2012 m. rugpjūtį, bendrovė už 300.000 Eur parduota keturiems asmenims – Jolantai Bivainytei, Dianai Dominienei, Ignui Staškevičiui ir Mindaugui Bagdonavičiui.
Tuo metu p. Dominienė buvo UAB „Vilniaus prekyba“, valdančios „Maxima grupę“, direktorė, p. Bivainytė – valdybos narė. Tiek p. Bagdonavičius, tiek p. Staškevičius yra VP grupės akcininkai, pirmasis tuo metu taip pat buvo „Vilniaus prekybos“ valdybos narys ir „Maxima grupės“ direktorius.
Akcininkai ir vadovai p. Šimkui ir p. Mikulskui sumokėjo po 150.000 Eur už jų paketus, rodo VŽ matyti bankiniai išrašai. Didžiausia „Sollo“ dalis – 85,3% – atiteko p. Bivainytei, 9,0% įsigijo p. Dominienė, 3,0% – p. Bagdonavičius, 2,7% – p. Staškevičius. Panašios – apie 2,5% – yra šių dviejų akcininkų dalys visoje VP grupėje.
Tęsinys po iliustracijainfogr.am::8zoXGTC3Oy69Xmlh
Už 2012 m. „Sollo“ akcininkams išsimokėjo 247.000 Eur dividendų, už 2013 m. – dar 140.000 Eur. Vėliau dividendai mokami nebuvo.
2014 m. Latvijoje įsteigta antrinė įmonė SIA „Sollo LV“, kuri veiklą pradėjo praėjusiais metais. Iki tol šioje šalyje įmokų surinkimo paslaugas teikė pačios „Maxima grupės“ bendrovės. Estijoje atskiros bendrovės nėra įsteigta iki šiol.
Pelninga veikla už dyką
Tai yra iš esmės visi faktai, dėl kurių abi pusės sutaria. Tačiau jų interpretacijos ganėtinai skiriasi.
Mindaugas ir Gintaras Marcinkevičiai teigia, kad buvo nuosekliai planuojama nedidelę, bet pelningą dalį verslo atiduoti keturiems p. Numavičiui lojaliems VP akcininkams ir vadovams. Turima omenyje tai, kad „Maxima Grupė“ beveik nieko neuždirbo parduodama verslą, kasmet nešantį šimtus tūkstančių eurų pelno.
Smulkieji akcininkai atkreipia dėmesį, kad iš esmės du „Maxima Grupės“ darbuotojai veikė tik kaip tarpininkai, gavę paskolą naujai bendrovei steigti, kurią vėliau apmokėjo savo vadovų pinigais. Naujieji „Sollo“ akcininkai savo ruožtu visą sumą, kurią sumokėjo savo pavaldiniams, išsimokėdami dividendus atgavo po dviejų metų.
Pati bendrovė, apart sutarčių su „Maxima“ ir įmokų gavėjais, nieko nevaldo, aiškina Marcinkevičiai: „Sollo“ naudojasi prekybos tinklo kasomis, IT infrastruktūra, netgi tuo pačiu biuru.
Tuo metu „Maxima Grupė“ ir jos akcininkai per visą tą laiką prarado 1,241 mln. Eur – tiek pelno per kelis metus uždirbo „Sollo“.
Tęsinys po grafikuinfogr.am::yxCHwMUaPkXJTvTE
„Išties įžūli schema: mūsų įkurta labai pelninga veikla, veikianti tik „Maximos“ kasose, buvo už dyką perleista įmonei be pinigų ir darbuotojų. Teikiamos paslaugos, jų palaikymo kaštai ir žmonės, kurie prie to dirbo, liko „Maximoje“, tačiau naudą gauna naujieji akcininkai, kurie ir pasisavino šią veiklą“, – VŽ atsiųstame komentare teigia Gintaras Marcinkevičius, apie 2,5% VP grupės akcijų turintis buvęs „Maximos“ vadovas.
Pasak jo brolio Mindaugo Marcinkevičiaus, valdančio apie 10% įmonių akcijų, „Sollo“ atvejis yra turto pasisavinimas, o tai – platesnės smulkiųjų akcininkų išstūmimo strategijos dalis.
VERSLO TRIBŪNA
Prieš beveik dvidešimt metų, kai dauguma lietuvių dar nebuvo net pagalvoję apie pirkinius internetu, ambicinga komanda ryžosi eksperimentui – sukurti e. parduotuvę. Idėja buvo prekiauti viskuo – nuo avalynės iki aksesuarų. Ir tuo metu tinkamiausias pavadinimas pasirodė toks, kuris pabrėžtų, kad… parduotuvė dirba 24 val. per parą. Taip gimė „Open24“ – e. parduotuvė, dabar labiausiai žinoma dėl išskirtinio „Crocs“, „Reima“, „Keen“ ir kitų prekių ženklų asortimento.
Miesto gyvenimo centre „Europa“ kuriamas sporto, grožio ir sveikatingumo „hubas“. Daugiau nei 2,3 tūkst. kv. metrų ploto patalpose savo flagmaną atidarys sporto klubų tinklo lyderis Lietuvoje „Gym+“. Šio klubo įrengimui numatomos didžiausios investicijos į vieną klubą tinklo istorijoje.
„Mūsų parduotuvėse pirkėjai randa visų didžiųjų Lietuvos mėsos gamintojų, o taip pat lenkų bendrovių produkcijos. Tačiau mūsų privačių prekės ženklų gaminiai yra tarp labiausiai vertinamų – jie sudaro iki 40% visų pardavimų ir ši dalis auga. Dabar mes pasigamina ir „Norfos“ tinkle parduodame per 700 tonų mėsos gaminių per mėnesį“, – pasakoja Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius.
Prekybos tinklas „Lidl“ pripažintas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Baltijos šalyse ir pateko tarp mylimiausių prekės ženklų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje.Taip pat „Lidl“ buvo išrinktas didžiausią vertę už pinigus siūlančiu prekės ženklu Estijoje. Tokius rezultatus atskleidė naujausias Baltijos šalių prekių ženklų tyrimas „Baltic Brands“, kuriame 3000 respondentų Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje vertino daugiau nei 600 prekių ženklų pagal įvairius kriterijus.
„Pasirinkta strategija paprasta: akcininkams ilgą laiką neteikiama informacija ir nemokami dividendai. Natūralu, kad jie nori trauktis ir, jei neturi kitų pajamų, galų gale yra priversti trauktis už žemą kainą. Tačiau tuo pat metu būtina sau užsitikrinti pajamas bei motyvuoti į įmonių valdybas pastatytus nominalius direktorius“, – teigia Mindaugas Marcinkevičius.
„Įsivaizduokite, jei 1% visų į „Maximos“ kasas patenkančių pinigų keliautų ne į „Maximos“, o į asmeninių Nerijaus Numavičiaus statytinių kontroliuojamų įmonių sąskaitas, tuomet ir jų noras dangstyti schemas bei padėti išstumti kitus akcininkus taptų suprantamas“, – aiškina jis.
Atsisakyti – būtinybė
Diana Dominienė, tuometinė „Vilniaus prekybos“ vadovė ir viena iš „Sollo“ akcininkių, aiškina, kad šis atvejis – ne vienintelis iš priimtų sprendimų atsisakyti nepagrindinio verslo, o kitokiu būdu to padaryti neišėjo.
„Daugiau nei prieš 10 metų, kai buvo sukurtas „Vilniaus prekybos“ holdingas, tuometinė „Vilniaus prekybos“ vadovybė, jos valdyba, kurios nariais tuo metu buvo visi „Vilniaus prekybos“ akcininkai, dukterinėms įmonėms iškėlė vieną pagrindinių strateginių tikslų – išgryninti įmonių veiklas, o nepagrindinių įmonių veiklų – atsisakyti. Tam pritarė visi akcininkai, taip pat ir Mindaugas bei Gintaras Marcinkevičiai“, – dėsto p. Dominienė.
Anot jos, Gintaro Marcinkevičiaus vadovavimo metu „Maxima“ atsisakė visos eilės nepagrindinių verslų: „VP reklamos“ veikla tiesiog buvo nutraukta, o bendrovės darbuotojai įkūrė savo įmonę „Adcom“, kuri toliau teikė paslaugas VP grupės įmonėms; remonto ir aptarnavimo paslaugų veikla buvo atskirta į įmonę „Baltservis“, kuri parduota jos vadovams išsimokėtinai; panašus buvo telekomunikacijų bendrovės „Eurocom“ atvejis.
„Sollo“ sukūrimo logika buvo ta pati – atsisakyti nepagrindinio verslo, sako p. Dominienė.
Tačiau kitas dalykas, kuris taip pat svarbus – toliau vykdyti šios veiklos apskritai nebuvo įmanoma. Mat Lietuvos bankas mokėjimo įstaigos licenciją, kuri buvo būtina, išduoda tik pateikus galutinių akcininkų pajamų ir turto deklaracijas. Anot p. Dominienės, vykstant konfliktui tarp buvusių partnerių tokių dokumentų gauti nebuvo galimybės. Dėl šios priežasties pasirinktas sprendimas veiklą iš esmės perduoti VP grupės vadovams, laukiant, kol akcininkų klausimai susitvarkys.
„Kitaip išspręsti to klausimo mes nemokėjome. Be informacijos pateikimo Lietuvos bankui mes negalėjome gauti licencijos. Be licencijos vykdyti veiklos mes negalėjome“, – VŽ teigia p. Dominienė.
Ji taip pat pabrėžia, kad verslas nebuvo parduotas – „Sollo“ iš „Maximos“ neperėmė nei sutarčių su klientais, nei kokio nors kito turto.
Pasak p. Dominienės, „Maxima“ iš „Sollo“ gauna dosnius komisinius – didesnius nei moka konkurentė UAB „Perlo paslaugos“.
Nebuvo stengtasi
Atsakydamas į p. Dominienės argumentus, Gintaras Marcinkevičius teigia, kad „Sollo“ negalima lyginti su kitomis veiklomis, kurių atsisakė „Maxima“.
Anot jo, „VP reklamos“, „Baltservis“ ir „Eurocom“ tikslas buvo parduoti paslaugas rinkoje, tačiau jos dirbo tik su „Maxima“ – būtent dėl to jų nuspręsta atsisakyti, mat kitų pirkėjų rasti nepavyko. Savo ruožtu „Sollo“, skirtingai nei kitos įmonės, pajamas gaudavo iš „Maximos“ klientų, todėl jos atsisakymas nebuvo prasmingas.
Smulkusis akcininkas taip pat atmeta argumentą, kad be akcininkų turto ir pajamų deklaracijų padėties išspręsti nebuvo įmanoma.
„Manęs niekas net neprašė šito dalyko“, – sako jis.
„Tikrai buvo galima sugalvoti daug būdų, kaip šitą klausimą išspręsti sąžiningai, – VŽ kalba Gintaras Marcinkevičius. – Bet nebuvo stengtasi.“
Žingsnis konflikte
Kaltinimas turto pasisavinimu – naujas VP akcininkų konflikte, kuris įsibėgėjo pernai pavasarį, po to, kai Mindaugas Marcinkevičius ėmėsi stabdyti „Akropolių“ perkėlimo iš vienos grupės bendrovės į kitą. Sandoris, ginčytas tiek Lietuvoje, tiek Maltoje, iš kurios valdomi prekybos centrai, neįvyko iki šiol.
Pasipiktinęs VP politika nesidalinti uždirbtu pelnu su akcininkais, Mindaugas Marcinkevičius netrukus paskelbė įtariąs, kad grupėje buvo vengiama mokėti mokesčius.
Pagrindinis akcininkas Nerijus Numavičius ir VP grupė atsakė kaltinimais dėl žalos reputacijai ir vasarą pasipylė kiti teisminiai procesai. VP grupės bendrovės apkaltino Mindaugą Marcinkevičių joms nenaudingų sprendimų priėmimu, Marcinkevičių Baltarusijoje sukurtą tinklą „Mart-Inn“ – „Maximos“ kopijavimu. Savo ruožtu smulkusis akcininkas užginčijo kelių metų senumo sandorius, kuriais Nerijus Numavičius perėmė savo brolių Vlado ir Juliaus akcijas. Jam pavyko pasiekti, jog būtų areštuota kontroliuojančiojo akcininko turto už 330 mln. Eur.
Vasaros pabaigoje tyrimą dėl sukčiavimo stambiu mastu ir nusikalstamu būdu įgyto turto legalizavimo VP grupėje pradėjo prokuratūra.
Dėl savo įvardijamo turto pasisavinimo Marcinkevičiai teigia niekur nesikreipiantys. Tačiau prideda, kad tikisi, jog „Sollo“ istorija pateks į teisėsaugos institucijų akiratį.
Tarp didžiausios Lietuvos verslo grupės akcininkų vyksta ne tik teisiniai procesai. Skelbta, kad viso konflikto metu p. Dominienė vedė derybas su Žilvinu Marcinkevičiumi, 15% akcijų grupės įmonėse valdžiusiu Mindaugo ir Gintaro broliu. Galiausiai šių metų kovą pranešta, kad susitarta dėl paketo pardavimo kitiems akcininkams. Nors sandoriui pasipriešino Julius Numavičius, teismas jo prašymą atmetė ir sandoris įvyko.
Derybos dėl akcijų išpirkimo vyksta ir su Mindaugu Marcinkevičiumi. Tačiau abi pusės kaltina viena kitą nepagrįstais reikalavimais ir atsisakymu ieškoti kompromiso. Nerijaus Numavičiaus atstovų teigimu, visų smulkiojo akcininko kaltinimų ir inicijuojamų teisinių procesų tikslas yra gauti „ramybės mokestį“ parduodant savo akcijas.
