Įstrigo 40 mln. Eur vertės „Lidl“ biurų komplekso statybos
Radostinas Dimitrovas Roussevas-Peine, „Lidl Lietuva“ generalinis direktorius, nerimauja dėl jau daugiau kaip metus įšaldytų investicijų, kol kas įmonė negali pradėti biurų komplekso statybų.
„Investuodami Lietuvoje susidūrėme su įvairiais iššūkiais, kartais ilgiau tenka palaukti kokio nors leidimo iš valstybinės institucijos, tačiau situacija, kurioje atsidūrėme dabar, yra ypatingai nemaloni. 40 mln. Eur vertės projektas, kurį norime pradėti įgyvendinti, yra įšaldytas“, – pabrėžia p. Roussevas-Peine.
Marius Kybartas, „Lidl Lietuva“ centrinės valdybos vadovas, valdybos narys, sako, kad jam sunku kaip lietuviui paaiškinti „Lidl“ akcininkams, kodėl pernai rugsėjį, kai įmonė laimėjo Turto banko rengtą valstybės nekilnojamojo turto aukcioną įsigijo pastatą su sklypu, jokių ribojimų griauti pastatą nebuvo, o dabar jį ar dalį jo siūloma išsaugoti.
„Mūsų sumanymas – statyti modernų, šiuolaikišką biurų kompleksą, kuriame dirbtų ne tik „Lidl Lietuva“ centrinės būstinės darbuotojai, bet ir kitos įmonės. Esame 4 didžiausias pasaulyje mažmeninės prekybos tinklas, turintis kompetencijų centrus, centrinius padalinius, kurie galbūt ateityje galėtų būti perkelti į Vilnių“, – kalba p. Kybartas.
Apsispręs pirmadienį
Praėjus metams nuo investicijos 5.800 kv. m pastatas dar stovi tuščias. Leidimo jį griauti nėra, o kaip spręsti situaciją kol kas taip pat neaišku.
Pirmiausia dėl pastato nuomonę išreiškė Lietuvos architektų sąjunga, kuri rekomendavo integruoti jį į būsimą kompleksą. Tuomet Kultūros paveldo departamentas nusprendė inicijuoti pastato apsaugos procedūras. Po to Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė išduoti „Lidl“ leidimą griauti statinį.
Birželį Vilniaus miesto savivaldybės nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba patvirtino buvusio Kelių policijos pastato vertingųjų savybių projektą.
Spalio 17 d., pirmadienį, vyks KPD posėdis, kuriame bus sprendžiama, kokį apsaugos lygį suteikti pastatui.
„Norime sulaukti kūrybinių siūlymų, kaip integruoti dabartinio pastato elementus į būsimąjį verslo parką, ir investuoti į naujas modernias erdves. Tačiau dabartinė situacija neatitinka mūsų įmonės planų, o procedūrų vilkininimas trikdo visą procesą“, – sako p. Kybartas.
Spręs pirmadienį
Marius Pranas Šaliamoras, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas, sako, kad Lietuvos įstatymai nedraudžia bet kokioje stadijoje pareikšti nuomonę apie pastato vertingąsias savybes. Taigi, teisiškai jokio akibrokšto nėra.
Kita vertus, pašnekovas supranta, kad investuotojui šis procesas, kai pastatas buvo įsigytas vienomis sąlygomis, o dabar tos sąlygos keičiasi, yra nemalonus.
Šiuo metu tarnybos formuojant sklypą arba siūlant sklypą parduoti nefinansuoja tyrimų ar jo vertinimo, paprastai tai perkeliama ant investuotojo pečių. Vyriausiasis architektas įsitikinęs, kad geriausia būtų tokias aplinkybes išsiaiškinti formuojant sklypą pardavimui.
„Kultūriniai dalykai įgauna vertę priklausomai nuo mūsų požiūrio. Šis objektas yra iš postmodernizmo laikotarpio, jis unikalus, daugiau tokių neatsiras. Jis neturi vertės kaip fizinis pastatas, yra susidėvėjęs, bet turi vertę kaip epochos ženklas, yra įdomus architektūrine prasme. Nesiūlome išsaugoti viso pastato, bet pripažinkime – jis turi unikalių bruožų, tad kodėl nepabandžius jų įtraukti į naują kompleksą?“ – kelia klausimą p. Šaliamoras.
Jo teigimu, dar šį mėnesį „Lidl“ kartu su Architektų sąjungą turėtų paskelbti konkursą dėl bendrovės administracinio pastato statybos, tuo pačiu bus sprendžiamas klausimas esamo pastato bruožų ar jo dalies integravimo į naująjį kompleksą.
KPD išsiųstame Architektų sąjungos prašyme nustatyti vertingąsias savybes teigiama, kad buvęs Vilniaus miesto kelių policijos pastatas yra priskiriamas prie geriausių architektų, Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos ir Vyriausybės meno premijos laureatų Gyčio Ramunio ir Kęstučio Pempės darbų.
