„Schenker“ susitelkė į Vakarus ir stebi eksporto pokyčius
Edmundas Daukantas, „Schenker“ vykdomasis direktorius, pasakoja, kad naują paslaugą ruošė beveik keletą metų, o ji pradėjo veikti pernai lapkritį, tačiau apie ją plačiau bendrovė pranešė tik šį kovą.
„Paslauga – primityviai paprasta. Tai smulkesnių, rinktinių krovinių gabenimas į Europą labai reguliariai ir patikimai, pradedant tuo, kad kroviniai išvežami kasdien“, – pasakoja p. Daukantas.
Anot jo, bendrovė numatė, kad Lietuvos eksportuotojai, nusisukę nuo Rusijos rinkos, turės plačią pardavimų geografiją ir gan daug galvos skausmo dėl prekių pristatymo.
„Rinktinių krovinių vežimas nėra naujovė, bet kasdieninis išvežimas – paslauga, apie kurią daug kas svajodavo, kartais reklamuodavo, – pasakoja p. Daukantas. – Daug matydavome skelbimų: „Vykstama į Vokietiją kasdien, pristatome du kartus per savaitę“, t. y. krovinius surenka kasdien, bet išvažiuoja du kartus per savaitę. Mes tikrai pradėjome krovinius vežti kasdien. Į Suomija maršrutas jau veikė, metų pradžioje patvirtinome Skandinavijos kryptį, pernai jau vežėme į Vidurio Europą, Vokietiją, o šį kovą, kai jau buvo išbandyta šios naujos paslaugos kokybė, stabilumas, apie ją galėjome pranešti.“
Mažiau, bet brangesni
Kovą pranešus apie naują paslaugą, nuo jungties į Vidurio Europą gegužę teko atjungti Prancūziją, – ten dabar kasdien važiuojama atskirai, nebėra nereikalingų perkrovų.
„Daugėjant krovinių kiekiui atskiriame vis kitą šalį, belgai su olandais tikriausiai bus atskirti rugsėjį, turėsime atskiras linijas, – nurodo p. Daukantas. – Mus nustebino, nes paklausa yra kiek didesnė, nei laukėme.“
Vokiško kapitalo bendrovės vadovas įsitikinęs, kad tai yra gera tendencija, nes parodo, jog Lietuva mokosi gaminti brangesnius produktus – mažais kiekiais pardavinėjamos prekės, kurių vertė didesnė.
„Malkas toli pardavinėti mažais kiekiais turbūt neapsimoka, – svarsto p. Daukantas. – Vadinasi, ryškėja gera tendencija Lietuvos pramonėje, turime brangesnių produktų.“
Ponas Daukantas sutinka, kad bendrovei pavyko perimti dalį krovinių iš kitų logistikos bendrovių, bet daugiau nei 20 metų logistikos sektoriuje dirbantis ir glaudžiai su dauguma pramonės įmonių bendradarbiaujantis logistikos specialistas regi, kad rezultatus lemia ne tik bendrovės veiksmai: tos pramonės įmonės, kurios gamino ir pardavinėjo į Rusiją, o dažniausiai į du miestus – Maskvą ir Sankt Peterburgą, ne tiek dėl rusų embargo, kiek dėl rusų perkamosios galios kritimo, labai aktyviai pradėjo ieškoti naujų rinkų.
„Rusams buvo kraunami vagonai ar pilni sunkvežimiai, o dabar tą patį prekių kiekį netgi brangiau perka europiečiai, bet jų geografija labai plati. Net ir tas pats vienas pirkėjas nori, kad prekės būtų pristatomos į 4–5 miestus, reikia platesnės logistikos“, – pažymi p. Daukantas.
Matydamas, kur keliauja produkcija, p. Daukantas vertina, kad lietuviai dabar gali parduoti ne rusų pramonei, o tokiems gamintojams kaip „Siemens“, „Krupp“, automobilių pramonei, labiau integravosi į Europos ekonomiką, o tai duoda didesnę pridėtinę vertę ir tai turi didesnį poveikį minimaliosios algos didėjimui nei Lietuvos politikų sprendimai.
„Matau tokią tendenciją ir inovatyvesnėje maisto pramonėje. Vieni jos atstovai vis dar verkia ir prašo kompensacijų už santykius su Rusija, o kiti labai intensyviai ieško naujų rinkų ir jų randa. Žinoma, tai sunkaus darbo rezultatas“, – sako p. Daukantas.
Vis dėlto dažniausia į Vakarus važiuoja ne vartojimo prekės, o gaminiai verslui, įvairūs komponentai, elektronikos, automobilių pramonės, tai pat lazerių pramonės gaminiai.
„Ką labiausiai matome, tai gaminiai, skirti labai aukšto technologinio lygio pramonės šakoms, – sako pašnekovas. – Lietuvos inžinierių reputacija vis gerėja. Mano darbo pobūdis verčia susitikinėti su įvairiais gamintojais visame pasaulyje ir girdžiu, ką apie mus kalba, ir kalba labai objektyviai. Patys užsienio gamintojai, kurie naudoja lietuvišką produkciją savo gaminiuose, išskiria kokybę, didelį patikimumą. Tuo reikia labiau didžiuotis nei baldų gamyba koncernui IKEA. Tai tendencija, kuri labai maloni, gera būti eksportuojančia, ypač aukštas technologijas gaminančia šalimi. Tranzito perspektyvos, matant, kas darosi Rytuose, tokios...“
Regi investicijas Lietuvoje
Transporto efektyvumą užtikrina ne tik į vieną pusę vežami kroviniai – reikia, kad ir į Lietuvą važiuotų pakrauti vilkikai. Statistikai ir ekspertai jau senokai fiksuoja augantį vidaus vartojimą, tą pastebi ir krovinių srautus regintis p. Daukantas.
„Lietuvoje vartojimas didėja – buitinės technikos, vartojimo prekių daugėja, bet tai nėra burbulas, palyginti su praėjusiais metas, yra labai sveikas 7–10% padidėjimas“, – skaičiuoja p. Daukantas.
Pašnekovą džiugina intensyviai didėjantis pramonės įrangos, komponentų, skirtų įvairiems įrenginiams, importas.
„Investicijų į gamybą procesas pradėjęs judėti. Mes to labai greitai nepamatome, nes vis žiūrime į didžiąsias pramonės įmones. Mes ir patys dažnai žiūrėdavom į didžiuosius „Orlen Lietuvą“, „Achemą“ ar kt. ir iš jų spręsdavome, kaip Lietuvos pramonė jaučiasi. Todėl kartais net nepamatydavom, kiek daug naujų fabrikėlių, kuriuose 200–400 darbo vietų, kiekvienais metais įsikuria Lietuvoje, jie labai gražiai išsibarsto po visą Lietuvą, po miestelius, nors dar visai neseniai sakėme, kad jie miršta. Žemaitijoje tokių fabrikėlių per pastaruosius trejetą metų atidaryta kone 10. Ir tai labai įdomi, sveika tendencija. Nedideli fabrikai sukuria darbo vietų, pakankamai lankstūs eksportuoti ir aprūpinti sudėtingais produktais visą pasaulį. Tai mažai žaliavų, bet daug intelekto reikalaujančios prekės“, – teigiamas tendencijas regi p. Daukantas.
Verslo etika p. Daukantui neleidžia atskleisti įmonių pavadinimų, prekės ženklų savininkų, tačiau bendraudamas su jais verslininkas kartais išgirsta, kad Lietuva nėra Kinija, bet mūsų pranašumas – kokybė.
„Jie mato, kad produkciją ruoš ir pirmąsias partijas gamins Lietuvoje, o po to mokys kinus gaminti daug. Tai yra mums inovacijos ir kūryba, jiems – masinis darbas“, – pasaka p. Daukantas.
Kita vertus, pasak jo, dabar regima Kinijos eksporto į Vakarus mažėjimo tendencija taip pat verčia susimąstyti.
„Kinijos konkurencinis pranašumas šiek tiek sumažėjęs, jų gaminių savikaina po truputį kyla, o transportavimo kelias vis tiek katastrofiškai ilgas, ir jie nesugeba parduoti tiek, kiek anksčiau. Ta tendencija yra palanki, nes ieškoma gamintojo arčiau vartotojo“, – teigiamą pokyčių naudą įžvelgia p. Daukantas.
Brangesnės Kalėdos
VERSLO TRIBŪNA
RĖMIMAS
„Girteka“ transformuoja visą organizaciją: tai vienas didžiausių tokio masto pokyčių regione
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
Nuo einamųjų remontų iki inovacijų: „LTG Cargo“ užtikrina lokomotyvų patikimumą
LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ teikia ne tik krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugą, bet ir technikos – įvairių tipų lokomotyvų, priežiūros ir remonto paslaugas. Pasak Audriaus Puko, „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovo, bendrovės veikla Europoje išsiskiria visapusiškumu – klientams belieka galvoti tik apie savo verslą, o su geležinkelio pervežimais ir technikos priežiūra bei remontu susijusius klausimus sprendžia „LTG Cargo“.
Klaipėdos uosto virsmas – technologinės pažangos ir tvarumo kryptimi
Per daugiau nei tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas virto vienu moderniausių ir labiausiai diversifikuotų jūrų uostų Baltijos regione. Tai – ne tik Lietuvos jūros vartai į pasaulio prekybos kelius, bet ir technologinių, energetinių bei logistikos inovacijų centras.
Vairuotojų krizė Europoje: didžiausia grėsmė tiekimo grandinių stabilumui
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426.000 vilkikų vairuotojų. Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745.000 Tokia prognozė jau šiandien kelia grėsmę Europos tiekimo grandinių stabilumui.
1
VERSLO TRIBŪNA
Savo skaitmeninės transformacijos kelionę pradėjusi 2020 m., grupė siekia turėti centralizuotą, duomenimis grįstą, efektyvų verslo valdymą. Martyno Sarapino, „Girteka Group“ transformacijos direktoriaus, teigimu, procesų skaitmenizacija šioje organizacijoje nėra tik informacinių technologijų (IT) diegimas, bet visos įmonės maratonas: nusiteikti ilgam „bėgimui“ įveikiant įvairius iššūkius ir turėti aiškius tikslus turi beveik visi įmonės darbuotojai – nuo vairuotojų iki vadovų.
LTG grupės bendrovė „LTG Cargo“ teikia ne tik krovinių gabenimo geležinkeliais paslaugą, bet ir technikos – įvairių tipų lokomotyvų, priežiūros ir remonto paslaugas. Pasak Audriaus Puko, „LTG Cargo“ technologinio turto valdymo vadovo, bendrovės veikla Europoje išsiskiria visapusiškumu – klientams belieka galvoti tik apie savo verslą, o su geležinkelio pervežimais ir technikos priežiūra bei remontu susijusius klausimus sprendžia „LTG Cargo“.
Per daugiau nei tris dešimtmečius po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdos uostas virto vienu moderniausių ir labiausiai diversifikuotų jūrų uostų Baltijos regione. Tai – ne tik Lietuvos jūros vartai į pasaulio prekybos kelius, bet ir technologinių, energetinių bei logistikos inovacijų centras.
Europos kelių transporto sektorius susiduria su struktūrine krize – šiandien Europoje trūksta daugiau nei 426.000 vilkikų vairuotojų. Iki 2028 m. šis skaičius gali išaugti iki daugiau nei 745.000 Tokia prognozė jau šiandien kelia grėsmę Europos tiekimo grandinių stabilumui.
Metų pabaiga tradiciškai padidina transporto srautą, nes prieš Kalėdas suaktyvėja prekyba. Tačiau šiemet transportas dėl Rusijos bus mažiau apkrautas.
„Vakariečiai labai neramūs, kad jų tradicinė kalėdinė prekyba į Rusijos pusę nebus tokia aktyvi. Taip kalba Europos vartojimo prekių gamintojai“, – sako p. Daukantas.
O tai gali turėti įtakos ir Lietuvos vartojimo prekėms.
„Spėlioju, ar bus kainų šoktelėjimas, ar ne. Ir ne dėl euro, o dėl logistikos srauto. Lietuvoje, mūsų prekybos sistemoje, labai gražiai nusėsdavo dalis Rusijai skirto krovinių srauto, dėl to logistika lietuviams būdavo pigesnė. Dabar gali būti kiek brangėliau. Bet susidomėjimą Lietuvos gamintojais, norą daugiau pirkti iš Lietuvos taip pat matome. Jei kalėdinės prekės prekyboje bus brangesnės, tai jas pirks daugiau uždirbantys žmonės“, – optimizmo nepraranda p. Daukantas.
Straipsnis publikuotas VŽ rubrikoje „Premium“ rugpjūčio 6 d.
