Reguliarūs keleivinių traukinių reisai iš Varšuvos į Kauną – 2016 m.

Įvertinti Lenkijos ir Lietuvos teritorijoje nutiestos europinės vėžės darbų į Kauną pirmuoju reisu atvyksta Catherine Trautmann, Europos Komisijos „North Sea-Baltic“ koridoriaus, kurio dalis yra „Rail Balitca“ geležinkelis, koordinatorė.

Kaip VŽ ketvirtadienį informuoja Domas Jurevičius, „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas, šis p. Trautmann vizitas – pažintinis, kurio metu bus įvertinti atlikti darbai, infrastruktūra.

Vėžės nuo Lenkijos sienos iki Kauno statybų darbai jau baigti, tačiau kelią dar turi patikrinti speciali technika, radus defektus būtina juos pašalinti (numatytas terminas – iki spalio 23 d.), tada kelio tinkamumą eksploatuoti turi įvertinti ir pritarti valstybinė komisija, tuomet kelią galima pradėti naudoti keleivių vežimui.

Paklaustas, kada nauja vėže prasidės reguliarūs keleivinių traukinių reisai ir iš Kauno jau bus galima traukiniu pasiekti Varšuvą, p. Jurevičius teigia dar neturintis tikslaus atsakymo.

„Atlikus minėtus baigiamuosius darbus, šis kelias bus pradėtas eksploatuoti. Kitąmet šiuo ruožu keleiviniai traukiniai jau kursuos. Tikslesnės datos dar nežinome, nes su Lenkijos geležinkelio kompanija dėl keleivių vežimo įkainių, grafikų, kitus klausimus šiuo metu derina „Lietuvos geležinkelių“ Keleivių vežimo direkcija“, - pažymi „Rail Baltica“ projekto direkcijos atstovas.

Planuojamas kelionės iš Kauno į Varšuvą keleivinio traukinio vidutinis greitis – apie 140 km/h, maksimalus šiuo ruožu greitis siekia 160 km/h. Palyginimui, Lietuvoje šiuo metu keleiviniai traukiniai vidutiniškai važiuoja 90-100 km/h greičiu, maksimalus greitis siekia 120 km/h.

Kaip nurodo p. Jurevičius, Lietuvoje „Rail Baltica“ vėžė pradėta tiesti 2013 m. rudenį. Projekto rangos darbų Lietuvoje sąmata siekia 371 mln. Eur. Iš viso Lietuvos teritorijoje nutiesti 123 km europinės vėžės.