Klaipėdos uoste – naujos laivybos linijos ir unikalus visoje Europoje projektas
Kaip vertinate pirmojo pusmečio rezultatus, ar jie pateisino lūkesčius?
A. V. Per pusmetį Klaipėdos uoste perkrauta 18,85 mln. tonų krovinių, ir tai geriausias visų laikų uosto rezultatas. Jeigu tokie tempai išliks, iki metų pabaigos uoste bus perkrautas rekordinis krovinių kiekis – 37 mln. tonų. Surenkamų rinkliavų atžvilgiu pusmetis taip pat sėkmingas – surinkta 22,6 mln. €, t. y. 8 procentais daugiau negu pernai tuo pačiu laikotarpiu. Birželį KVJU direkcijos pajamos siekė 4,136 mln. eurų. Tai irgi geriausias visų laikų mėnesio pasiekimas. Per pusmetį krovos augimo tempai padidėjo 6,2 proc. Pagal šį rodiklį esame tarp sparčiausiai dirbančių rytinės Baltijos pakrantėje, nusileidžiame tik Rusijos Ust Lugos uostui. Tiesa, nerimą kelia tendencija, kuri jaučiama visame Baltijos jūros regione – krenta konteinerių krova, tačiau kitos krovinių grupės mūsų uoste kyla, pavyzdžiui, naftos produktų ir trąšų krova.
V. Š. Konteinerių mažėjimas šiemet fiksuojamas visuose rytinės Baltijos uostuose – jų vidutiniškai sumažėjo apie 27 proc. Geopolitinė situacija, ekonominės sankcijos, aukštas dolerio kursas bei nestabili finansinė situacija Rusijoje ir Baltarusijoje padarė labai didelę įtaką konteinerių pervežimų ir krovos apimtims. Mažėjantis importas bei tranzitinių konteinerių srautai lemia ir eksporto apimtis, nes trūksta tuščių konteinerių eksportiniams kroviniams gabenti. Praktiškai visos konteinerinės linijos priverstos atsigabenti tuščius konteinerius, o atsiradęs disbalansas turi įtakos ir konteinerių transportavimo kainoms. Manau, kad situaciją stabilizuoti nėra taip paprasta. Būtina, kad augtų importas, tranzitinių krovinių srautai bei vartojimas. Labai tikimės, kad antras šių metų pusmetis bus sėkmingesnis ir pavyks situaciją stabilizuoti. Mūsų terminalas (aut. past. UAB Klaipėdos konteinerių terminalas (KKT)) nuolat ieško naujų krovinių konteineriams ir daug dėmesio skiria naujiems klientams pritraukti. Konteinerizacijos lygio augimas Klaipėdos uoste tikrai nėra iki galo išnaudotas.
Tačiau netgi esant tokiai ne pačiai palankiausiai situacijai į Klaipėdos uostą pavyko pritraukti naują konteinerinę liniją...
V. Š. Taip, iš tiesų,situacija konteinerių gabenimo rinkoje ir bendrai geopolitinė situacija šiuo metu nėra palanki naujų linijų atėjimui į Klaipėdą, tačiau šiais metais mums pavyko pritraukti į KKT jau antrą naują fiderinę konteinerių gabenimo liniją. Praėjus porai mėnesių po „X–PRESS Lines“ atidarymo balandį, liepos mėnesį startavo „YANG MING“ linija. Ši Taivanio kompanija yra senas mūsų terminalo klientas. Iki šiol ji naudojosi kitų fiderinių linijų paslaugomis, tačiau jau senokai domėjosi galimybe užeiti į Klaipėdą su savo laivais. Manau, kad mums pavyko atskleisti Lietuvos, kaip tranzitinės šalies, potencialą bei tinkamai pristatyti Klaipėdos uosto pranašumus lyginant su kaimyniniais uostais, taip pat sudaryti patrauklias sąlygas šiai linijai pradėti veiklą.
A. V. Esu visiškai įsitikinęs, kad šios linijos atsiradimas sudarys visas prielaidas augti konteineriniams srautams mūsų uoste, o Lietuvos eksportuotuojams ir impotuotuojams užtikrins konkurencingas sąlygas krovinius gabenti konteineriais. Beje, reikėtų pabrėžti, kad būtent KKT svariai prisidėjo prie to, kad Klaipėdos uostas taptų konteinerių krovos lyderiu visame Rytų Baltijos regione. Šio ir kitų terminalų, esančių Malkų įlankoje, potencialas yra milžiniškas, todėl mūsų, kaip uostą vystančios institucijos, uždavinys – pasirūpinti, kad pietinėje uosto dalyje dirbančios kompanijos turėtų reikiamus gylius prie krantinių. Malkų įlankoje atlikus gilinimo ir kai kuriuos krantinių rekonstrukcijos darbus, t. y. investavus apie 130 mln. eurų, joje dirbančios Klaipėdos uosto krovos kompanijos galėtų ateityje per metus perkrauti papildomai 15–20 mln. t krovinių. Įgyvendinus šiuos planus, regis, priartėsime prie galimybių ribos, todėl reikia žiūrėti toliaregiškai. Būtent dėl to ir rengiame didžiulės apimties uosto bendrąjį planą, kuris aiškiai nubrėš, kaip uostas vystysis toliau.
Ar uosto bendrasis planas jau rengiamas, kokia yra rengimo stadija?
A.V. Visai neseniai pasirašyta sutartis dėl uosto bendrojo plano rengimo. Konkursą laimėjo trijų bendrovių konsorciumas – pečius surėmė UAB „Sweco Lietuva“, UAB „Kelprojektas“ ir UAB „Urbanistika“. Labai tikimės, kad po poros metų planas jau bus parengtas. Vieni iš esminių tikslų – rekonstruoti molus, pradėti procedūras dėl papildomų plotų, skirtų uosto reikmėms. Ties Kiaulės nugara planuojama suformuoti papildomą žemės plotą su jungiamąja sausumos dalimi, užpilant akvatorijos plotą. Tam reikėtų į planus dar neįtrauktų investicijų, bet tokio pusiasalio atsiradimas padidintų uosto konkurencingumą. Šioje dalyje būtų galima kurti pramonės bei logistikos klasterius. Jie teiktų naudą ne tik uostui, per kurį padidėtų tranzito srautai, bet ir miestui, nes būtų sukurta daugiau darbo vietų, o tai reiškia, jog į miesto biudžetą būtų surenkama daugiau gyventojų pajamų mokesčio. Tokio dydžio projektas yra labai svarbus ir Klaipėdoje esančioms mokymo įstaigoms. Ekspertų teigimu, šiuo metu tokio masto projekto įgyvendinimas – unikalus visoje Europoje. Tikimės, kad įgyvendinti šiuos ambicingus planus galėsime pasinaudoję ES parama.
Kaip uosto bendruomenė priima tokius ambicingus planus?
V. Š. Vertiname tik teigiamaiir dėsime visas pastangas, kad vieningai priimtume sprendimus dėl uosto plėtros ir bendrojo plano sprendinių įgyvendinimo. Norint būti regiono lyderiu ir išlaikyti krovos augimo tempus, būtina nesustoti vystyti uosto infrastruktūros ir sudaryti visoms uosto kompanijoms maksimaliai įmanomas infrastruktūrines ir veiklos sąlygas. Plėsti uostą tikrai yra kur. Žvelgiant į perspektyvą, iškėlus 3-ią miesto vandenvietę atsiranda apie 1500 ha teritorija, kurioje galės įsikurti gamybinės įmonės bei logistikos centrai, kurie galėtų naudotis pietinės uosto dalies terminalų paslaugomis. Ruošiamas uosto bendrasis planas yra labai svarbus uosto ateičiai ir jo plėtrai. Jau dabar yra svarbu numatyti būtiniausias investicijas, kurios užtikrins saugų maksimalių parametrų laivų užėjimą į uostą bet kuriuo paros metu, taip pat ir esant sudėtingoms meteorologinėms sąlygoms, o taip pat nusibrėžti uosto plėtros gaires, kad būtų maksimaliai išnaudoti turimi žemės plotai, bei numatyti visas plėtros galimybes.
A. V. Norėčiau papildyti: jeigusėkmingai veiks uostas, jeigu jis generuos papildomus krovinių srautus, tiesioginę naudą gaus ir valstybė. Neretai išgirstu uosto naudos įvertinimą tik per Uosto direkcijos prizmę. Tai klaida. Iš tiesų tai yra multipleksinė struktūra, kuri veikia kaip viena visuma, todėl uosto naudą reikėtų vertinti plačiąja prasme. 600 mln. Eur – tiek su uostu susijusios įmonės kasmet sumoka į savivaldybių ir valstybės biudžetus, tai sudaro beveik dešimtadalį visų Lietuvoje sumokėtų mokesčių. Tokios įmonės sukuria 2,2 mlrd. Eur bendrojo šalies vidaus produkto (6,24 proc. Lietuvos BVP), jose dirba 58 137 darbuotojai, arba 4,50 proc. visų dirbančiųjų Lietuvoje. Tokius duomenis parodė neseniai atlikta mokslinė studija apie Klaipėdos uosto ekonominę bei socialinę naudą šaliai bei miestui. Studija atskleidė, kad Klaipėdos uoste viena perkrauta tona krovinių generuoja 17,80 Eur valdžios sektoriaus pajamų, ir dėl to į uosto infrastruktūrą KVJUD investuotas vienas euras atneša daugiau kaip 3 eurus viešojo sektoriaus pajamų. Nesunku paskaičiuoti, kad pernai Klaipėdos uoste perkrovus 36,41 mln. tonų krovinių valstybė gavo apie 650 mln. eurų pajamų.
