Žieminių padangų bandymai primena „dyzelgeito“ skandalą
Tiesa, žiemos naujienas pristatęs Rokas Lipeikis, padangomis prekiaujančios IĮ „Egzotika“ vadovas, akcentuoja, kad lietuviams ne visada tinka itin minkštos gumos padangos, mat šios skirtos Šiaurės šalims, kur žiemos snieguotos, o keliuose gausu ledo. Perspėja jis ir dėl itin kieto mišinio padangų – tokios skirtos Centrinės Europos šalims, kur daugiausia lyja, o vidutinė žiemos temperatūra – teigiama. Lietuviams tinkamiausias aukso vidurys – nemažą protektorių turinčios vidutinio minkštumo gumos padangos.
Iš ko pagamintos
Ponas Lipeikis skaičiuoja, kad žieminė padanga saugi tuomet, kai jos protektorius – ne mažesnis nei 4 mm. „Premium“ segmento padangų protektorius siekia 8-8,5 mm, tačiau lietuvius „Egzotikos“ vadovas ragina pasižvalgyti daugiau, mat, sako jis, yra gamintojų, kurių lengviesiems automobiliams skirtų žieminių padangų protektorius siekia ir 10 mm.
Iškantiems padangų, tinkamų ypač snieguotiems, ledu padengtiems keliams, p. Lipeikis pataria pasidomėti mišiniu, iš kurių automobilio „batai“ pagaminti. Pavyzdžiui, gumos mišinys su siliciu tinkami važinėti tuomet, kai vyrauja itin žemos temperatūros. Padangos, kurių mišinys su mikroporomis, tinkamos važiuoti ledu, mat mikroporos tarsi nedideli siurbtukai prisisiurbia prie kelio paviršiaus ir trumpina stabdymo kelią. Pašnekovas skaičiuoja, kad mikroporų turintis gumos mišinys automobilio stabdymo kelią sutrumpina iki 10%.
„Žinoma, turint omenyje lietuviškas žiemas, kartais žmonės nori, kad jų įsigytos padangos gerai važiuotų visus metus. Tokiu atveju reikėtų rinktis kiek kietesnio mišinio padangas, kurios bus gana saugios šaltu metu laiku ir neblogai tarnaus vasarą, – pataria p. Lipeikis ir perspėja: – Tiesa, vasarą jos gerai tarnaus važinėjant įprastais režimais, ne sportiniais.“
Anot padangų eksperto, dažniausiai gerų žieminių padangų prireikia vos vieną kartą, tačiau būtent tą kartą ir paaiškėja, ar investicija perkant ratus buvo tinkama.
Bandymai – kaip „dyzelgeitas“
Kalbėdamas apie žiemos sezono naujienas ir tinkamiausias padangas lietuviams, p. Lipeikis įgėlė ir standartizuotų padangų testų organizatoriams. Anot jo, stebint padangų rinką panašu, kad vienas madingiausių dalykų dabar – manipuliuoti Europos Sąjungoje (ES) patvirtintu padangų ženklinimu.
„Toks jausmas, kad dabar parduodamos ne padangos, o A raidės ir pirmos vietos testuose“, – kalba ekspertas.
Pasak jo, standartizuotą padangų bandymą privaloma atlikti pasirinkti 2-20 laipsnių šilumos temperatūroje.
„Pavyzdžiui, yra gamintojų, kurie padangas bando 7 laipsnių šilumos temperatūroje. Tai kada gi Lietuvoje žiemą tokia temperatūra būna? O kiti gi dar šiltesnėje temperatūroje daro bandymus, tad tokios žieminės padangos yra kone vasarinės. Ant ledo, net nereikia sakyti, tokios padangos elgiasi apgailėtinai“, – kritikuoja p. Lipeikis.
Pasak jo, neretais atvejais žieminių padangų savybės nė nebandomos ant ledo, apsiribojama tik sniegu.
„Tad ženklinimas, nurodantis, kaip padanga stoja ant šlapios dangos, neretai nepasako nieko, mat stabdoma pliusinėje temperatūroje. Tad renkantis padangas mūsų regione toks rodiklis, galima sakyti, nepasako nieko“, – pabrėžia specialistas.
Jis tikina, kad Centrinei Europai skirtų padangų svarbiausia paskirtis – būti saugiomis kai važiuojama itin dideliais greičiais, o ledui ir sniegui teikiama tik 5-10% dėmesio. Ne kitaip atrodo ir akvaplanavimo bandymai: padanga tikrinama, kai ant kelio 0,5-1,5 mm vandens.
„Tokį sluoksnį vandens išstumti gebėtų net ir visiškai protektoriaus neturinčios padangos. Tačiau kai išvažiuojama į realius kelius, savaime aišku, kad rezultatai visiškai kitokie nei ant etiketės“ – nesistebi p. Lipeikis.
Anot jo, tai, kaip skiriasi žieminių padangų bandymų testų rezultatai nuo to, kas gaunama realiomis sąlygomis, galėtų tapti kažkuo panašiu į „Volkswagen“ sukeltą „dyzelgeito“ skandalą.
