„Ryanair“: kam jums nacionalinis vežėjas, kai turite mus

Lietuvoje viešinti „Ryanair“ maršrutų ir veiklos plėtros direktorė Kate Sherry sparčiu tempu VŽ vardija praėjusių metų bendrovės veiklos skaičius: jau aptarnauta per 100 mln. keleivių, orlaivių parke apie 390 lėktuvų, dar antra tiek jų užsakyta, veikia 77 bazės 31 šalyje. Bendrovės planas – iki 2024 metų aptarnautų keleivių skaičių išauginti iki 180 mln.

Lietuvoje per 2016-uosius metus „Ryanair“ planuoja pervežti daugiau kaip 1,5 mln keleivių. Kaune šiuo metu bazuojami trys lėktuvai, taip pat įkurta orlaivių techninio aptarnavimo ir remonto bazė.

„Turime apie 30 maršrutų iš Vilniaus ir Kauno. Dabar skelbiame ir naują kryptį iš Palangos į Londono Stanstedo oro uostą“, – sako p. Sherry.

Žiemą Lietuvoje Ryanair iš viso atidaro 5 naujus maršrutus, dar trys, įskaitant ir naują kryptį iš Palangos, numatyti vasarą. Kauno oro uostas taip pat yra vienas iš trijų, kurį airių vežėja pasirinko skrydžiams į Izraelį.

„Augimo potencialas Lietuvoje yra didžiulis, šalis neprisotinta. Dublinas yra 3 kartus didesnis už Vilnių, bet turi 8 kartus daugiau keleivių. Mes manome, kad yra galimybių pritraukti didesnį srautą, palaikome gerus santykius Lietuvos su oro uostus valdančia bendrove, daug kalbamės apie augimą ateityje“, – sako p. Sherry.

Paklausta, ar nauja oro uostų strategija, pagal kurią pratęsiant sutartis su žemų sąnaudų vežėjais šiems nebus taikomos specialios nuolaidos, paveikė bendrovės planus Lietuvoje, pašnekovė sako detaliai komentuoti negalinti, nes sutartys – konfidencialios. Tačiau Vilniuje „Ryanair“ rezultatai esą augo 25%, tad, pasak p. Sherry, tol, kol žemų sąnaudų žaidėjai gali skraidyti iš Vilniaus, rezultatai čia augs.

„Jie turi naują schemą Vilniuje: taikoma nuolaida oro bendrovėms, kurios dirba visuose trijuose oro uostuose. Tai buvo svarbiausias faktorius mums nusprendžiant dėl Palangos krypties“, – pasakoja „Ryanair“ maršrutų ir veiklos plėtros direktorė.

Pasak jos, Palanga ir pati turi galimybių augti. Esą žema kaina gali paskatinti žmones atskristi į Palangą, arba iš Klaipėdos per Palangą nuvykti į Londoną savaitgaliui ar kelioms dienoms. Stanstedo kryptis taip pat pasirinkta neatsitiktinai.

„Stanstedas yra didžiausia mūsų bazė, ten turime 40 lėktuvų, o visame Londone yra 12 mln. žmonių, be to, Lietuvos ir Jungtinės Karalystės ryšys tikrai stiprus. Natūralu, kad pirmą skrydį pasirinkome šia kryptimi. Kryptys į Londoną iš Kauno ir Vilniaus rodo labai gerus rezultatus. Bet ir maršrutų į Vokietiją, Skandinaviją, Prancūziją ar atostogų kryptimis rezultatai yra geri. Manau, ir Palanga turi daugiau potencialo“, – sako p. Sherry.

Rinka keičiasi

Kalbėdama apie ateities tendencijas bendrovės atstovė sako tikinti, kad Europoje ir Lietuvoje žmonės šiemet rinksis daugiau atostogų krypčių, keliaus dažniau. Tam stiprų stimulą daro mažos kainos, kurios visose skrydžių bendrovėse, nepriklausomai nuo koncepcijos, tampa itin svarbiu dėmesio ir investicijų objektu.

Ilgalaikėje perspektyvoje, pasak p. Sherry, Europoje stebima rinkos žaidėjų konsolidacija, artėjimas prie amerikiečių modelio.

„Europoje yra kur kas daugiau vežėjų nei jų turi amerikiečiai, bet mes judame link jų. Didieji tradiciniai vežėjai konsoliduojasi, o norint konkuruoti žemų sąnaudų segmente turi turėti labai daug įgūdžių“, – sako ji.

Europoje esą ir dabar jau galima matyti, kad formuojasi vos 3-4 stambesnės tradicinių vežėjų grupės, tokios, kaip Air France, Lufthansa ar IAG, potencialo turi 2-3 stiprūs žemų sąnaudų žaidėjai. „Nesakau, kad taip nutiks iki metų pabaigos, bet judama tokia kryptimi', – sako p. Sherry.

Tokioje aplinkoje mažesniems nacionalinio lygio žaidėjams, pasak pašnekovės, galimybių savarankiškai konkuruoti praktiškai ir nelieka. Jie per maži, per brangūs, negali užtikrinti užtektinos pasiūlos. Tam tikri savo specifiką turintys nišiniai žaidėjai, jos nuomone, veiks ir toliau, bet dalis jų išgyvens tik dėl vienokios ar kitokios valstybių paramos. Nors „Estonian Air“ pavyzdys parodė, kad ir tai ne išeitis.

„Kas kelias savaites Lietuvos žiniasklaidoje vis matydavome svarstymus dėl nacionalinio vežėjo. Bet lietuviai jau turi tokį, jis vadinasi „Ryanair“, – šypteli pašnekovė.

Ji priduria, kad Europa tampa vis atviresnė ir visiems tikrai nereikia savo nacionalinio vežėjo, juolab, kad nacionalumas visai nėra konkurencinis pranašumas.

„Tai būtų tik pinigų švaistymas, kuris galiausiai vis tiek turbūt patirs nesėkmę“, – mano p. Sherry.