2016-02-29 14:01

Lenkijos valdantieji spartina „Via Baltica“ projektą

PiS pripažįsta, kad Palenkės vaivadija, o kartu su ja ir „Via Baltica“ bei „Rail Batica“ projektai daugelį metų buvo apleisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
PiS pripažįsta, kad Palenkės vaivadija, o kartu su ja ir „Via Baltica“ bei „Rail Batica“ projektai daugelį metų buvo apleisti. Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Savaitgalį partijos suvažiavime Lomžoje (Palenkės vaivadija) valdančioji Lenkijos Teisės ir Teisingumo (lenk. Prawo i Sprawiedliwosc, PiS) partija priėmė rezoliuciją dėl darbų kelyje „Via Baltica“ spartinimo.

„Mūsų regione turi būti geresnė infrastruktūra, mums reikalingos investicijos, reikalinga „Via Baltica“, nes įmonės nenori investuoti regione, iki kurio negali privažiuoti“, – portalas wyborcza.pl cituoja Anną Marią Anders, PiS kandidatę į Senatą.

Neoficialiai kalbama, kad nepaisant visų išsišokimų, dabartinė valdančioji partija Lenkijoje Lietuvai šiuo metu palankesnė ir naudingesnė nei ankstesnes dvi kadencijas šalį valdžiusi Pilietinė Platforma (Platforma Obywatelska, PO). Minėtas PiS susitikimas tai tik patvirtina. Lenkai, aišku, žiūri savo interesų, bet mums su jais kol kas pakeliui.

Štai p. Anders, kuri kandidatuoja papildomuose rinkimuose į Senatą – jie įvyks kovo 6 d. – siekia užimti partijos kolegos Bohdano Paszkowskio vietą. Jis pernai gruodį atsisakė senatoriaus mandato ir tapo savo gimtosios vaivadijos – Palenkės – vaivada. Būtent Palenkės vaivadija ribojasi su Lietuva, tad jai vadovaujantys PiS atstovai, traukdami investicijų antklodę į savo pusę, bendrų infrastruktūros projektų srityje daro paslaugą ir Lietuvai.

Tai, kad investicijos minėtame regione pajudės sparčiau, patvirtino ir Jerzys Szmitas, Lenkijos infrastruktūros viceministras, irgi priklausantis PiS.

Lenkijos komunikacijų darna yra vienas iš pagrindinių Teisės ir Teisingumo vyriausybės uždavinių. Šis daugelį metų apleistas rytinis regionas, o ypač jo šiaurės rytų dalis reikalauja drąsių sprendimų“, – sako p. Szmitas.

Minėtoje rezoliucijoje rašoma, kad kelias S61 „Via Baltica“ yra Lomžos žemės ir viso regiono prioritetas, tiek infrastruktūros, tiek ūkio vystymosi požiūriu. Todėl būtina paspartinti vykdomus kelių ir geležinkelių projektus.

Joje taip pat užsimenama, kad projektai, kurie yra pradėti ir dar tik numatyti ankstesnės valdžios priimtoje šalies kelių transporto plėtros programoje 2014-2023 m., nėra pakankamai gerai apsaugotos finansiškai. Tad šiems darbams netolimoje ateityje veikiausiai bus skirtas didesnis finansavimas.

Darbų pradžia – jau pavasarį

Lenkijos Valstybinių kelių ir greitkelių generalinis direktoratas (Kelių direkcijos) vasario viduryje pasirašė kontraktą dėl greitkelio S8 paskutinės atkarpos (83 km), tarp Balstogės ir Varšuvos, statybų. Teigiama, kad darbai prasidės pavasarį, o baigti bus po dvejų su puse metų. Lenkijos Kelių direkcija šį mėnesį taip pat pasirašė sutartį dėl kitos S8 greitkelio atkarpos – tarp Varšuvos ir Piotrkovo Tribunalskio, link Katovicų – projektavimo darbų ir statybos pabaiga numatma 2019 m. viduryje.

Iš viso Lenkijos kelininkai šiemet jau pasirašė sutartis dėl 103 km naujų kelių ir greitkelių bei Sanoko aplinkkelio statybų. Įskaitant ir sutartis, pasirašytas per praėjusius dvejus metus, Lenkijoje statoma 970 km naujų greitkelių, 40 km naujų autostradų ir 14 aplinkkelių. Didžiąją dalį darbų žadama atlikti iki 2019 m. rudens.

Wyborcza.pl skaičiuoja, kad minėtų Lenkijos Kelių direkcijos pasirašytų statybos darbų (neįskaitant projektavimo ir kitų išlaidų) kontraktų bendra vertė siekia 35 mlrd. PLN (apie 8 mlrd. Eur). Projektai bus finansuojami Lenkijos ir ES lėšomis. Be to, kaip teigia kaimynų naujienų portalas, Lenkijos kelininkai aktyviai siekia gauti papidomą finansavimą iš specialaus ES fondo „Connecting Europe Facility“ (CEF), iš kurio reimiamos visai Bendrijai naudingos ir prioritetinėmis laikomos investicijos.

Kaimynai prieš dvi savaites pateikė prašymą dėl papildomų 123 mln. Eur dotacijų iš CEF kelių eismo valdymo kompiuterinės sistemos diegimui europinės reikšmės keliuose (TEN-T tinklo keliuose). Be centrinės valdymo sistemos, šiuose keliuose lenkai dar montuos elektronines švieslentes ir kelio ženklus, kameras, meteorologines ir radijo ryšio stotis.

Iš to paties fondo jie taip pat prašo 502 mln. Eur paramos 67 km S3 greitkelio atkarpos tarp Bolkovo ir Lubavkos (pasienys su Čekija) statybai bei 203 mln. Eur paramos greitkelio S69 atkarpos pasienyje su Slovakija statyboms.

Tiesa, Wyborcza.pl pabrėžia, kad gauti lėšas iš CEF nelengva. Pernai kaimynai iš šio fondo prašė 900 mln. Eur greitkelio S61 atkarpos tarp Lietuvos sienos ir Mazovijos Ostruvos statybų, bet gavo tik pusę prašytos sumos.

52795
130817
52791