Laivyba upėmis – it Naujieji Vasiukai
Svarstyti idėją atgaivinti krovininę laivybą Nemunu imtasi prieš gerą dešimtmetį – dėl nepakankamos infrastruktūros tokia laivyba svarbiausiu Lietuvos vidaus vandenų keliu nevyko nuo 1993 m. Naujo krovinių uosto statyboms Marvelėje Kauno miesto taryba pritarė 2007 m., tačiau jos pradėtos tik 2013-aisiais. Susisiekimo ministerijos atstovai aiškino, kad būtent tokia prieplauka sudarys sąlygas naudotis ekologišku ir nebrangiu transportu – įrengus kroviniams krauti pritaikytą prieplauką, vidaus vandenų transportas bus integruotas į vientisą krovinių pervežimo sistemą Nemunu į Klaipėdos uostą.
Marvelės uosto statybai panaudoti ES paramos pinigai (2,8 mln, Eur), sukurta atitinkama infrastruktūra: įrengta 120 m ilgio krantinė, 1 ha ploto sandėliavimo aikštelė, įvestas vandentiekis, pakloti vidaus elektros tinklai, nutiesti privažiavimo keliai. Susisiekimo viceministras Saulius Girdauskas 2014 m. pradžioje viešojoje erdvėje tikino, kad pagal planus laivai Marvelėje turėtų švartuotis jau 2015 m. Pasak jo, paklausa plukdyti krovinius upe turėtų išaugti – tai susiję su verslo ketinimais gabenti anhidritą, skaldą, žvyrą. „Esamo upės gylio užtenka“, – tikino jis.
Tačiau uostas stovi tuščias, niekas čia nesišvartuoja. Ir kas, ir kaip čia švartuosis, jei to „esamo“ gylio vis dėlto neužtenka. Upės gilinimo darbai taip ir nepradėti, tad apie jokią saugią, „ekologišką ir nebrangią“ laivybą nėra nė ko kalbėti.
Antanas Ivanauskas, VĮ Vidaus vandens kelių direkcijos vadovas, VŽ tikino, kad upės vagos gilinimo darbai visu pajėgumu bus vykdomi 2017 m., kitąmet turėtų paaiškėti ir Marvelės krovinių uosto operatorius. Kaip tik savotiškų Vasiukų projekto startui stuktelės apskritas jubiliejus.
Pasigirdo pažadų, kad šį mėnesį turi būti skelbiamas tarptautinis krovinių uosto koncesijos konkursas. Operatorių planuojama nustatyti 2017 m. antrąjį pusmetį. Beje, tai padaryti buvo ketinama dar praėjusių metų vasarą, tačiau planai liko tušti – kaip ir Marvelės uostas.
Dabar planuojama, kad operatorius į sandėlių statybą, krovinių gabenimo, iškrovimo ir pristatymo užtikrinimą turėtų investuoti apie 11 mln. Eur. Kokio dydžio baržos galės plaukti Nemunu, priklausys nuo to, kiek bus pagilinta upė. Lieka tikėtis, kad kone mistinis Marvelės projektas vis dėlto pajudės iš mirties taško ir neteks laukti kito tuščių planų jubiliejaus.
Deja, kur kas liūdniau atrodo sostine tekančios Neries reikalai – apie normalią upinę laivybą, sutvarkytas upės krantines čia galima tik pasvajoti. Ir svajojo ne vienas meras. O Neris tebelieka apleista.
