„Ryanair“ plėtra Vilniuje: du lėktuvai, skrydžiai į Maltą ir Berlyną
Spalio 30 d. duris atversianti „Ryanair“ bazė Vilniuje bus iš viso 82 bazė pasaulyje. Tiesa, baze „Ryanair“ skambiai vadina du Vilniaus oro uoste nuolat būsiančius lėktuvus bei 60 žmonių tarptautinę įgulą, aptarnausiančia du orlaivius. Būtent lėktuvai ir įgulos sudaro planuojamas 180 mln. Eur investicijas. Mažų sąnaudų skrydžių bendrovė tokiu pat principu dirba visame pasaulyje.
Žiemos sezoną iš naujos bazės bus skrendama 15 krypčių, be to, bus pradėti ir du nauji maršrutai – į Maltą ir Berlyną. Į Berlyną bus skrendama triskart per savaitę, į Maltą – kartą.
„Ryanair“ nuo žiemos sezono pradžios iš Lietuvos skris 23 kryptimis iš Vilniaus, Kauno ir Palangos oro uostų. Naujos kryptys, papildomi 2 lėktuvai padės, viliasi „Ryanair“, Lietuvoje pervežti 1,5 mln. keleivių per metus.
„Naujos bazės reikia, mat Kaunas ir Vilnius yra du skirtingi miestai, tai mums suteiks stipresnį konkurencinį pranašumą“, – sako Davidas O‘Brienas, „Ryanair“ komercijos vadovas.
Kaune bendrovė nuolatos laiko du lėktuvus, vasarą – ir trečią. Čia pat bendrovė įkūrusi ir lėktuvų priežiūros angarą, tačiau kiek „Ryanair“ kainavo plėtra Kaune, p. O‘Brienas nedetalizuoja.
Jis pabrėžia, kad dėl „Ryanair“ dėmesio Lietuva konkuruoja su daugybe aplinkinių šalių, krypčių. Visgi Vilnius, lyginant su Ryga, išlošia dėl mažesnių oro uosto mokesčių, ši kryptis, anot pašnekovo, itin teisinga norint užtikrinti daugiau skrydžių keleiviams.
Ponas O‘Brienas kalbėdamas apie Lietuvos planus surasti koncesijos partnerį, galintį valdyti Lietuvos oro uostus, pataria ieškoti tokio partnerio, kuris suteiktų kuo daugiau naudos keleiviams, o ne sumokėtų didžiausią sumą.
Jis atkreipia dėmesį ir į tai, kad Kaunas, nepaisant turimo ilgesnio nusileidimo-pakilimo tako, turimo efektyvaus terminalo, nėra tinkamai išnaudojamas ir, „Ryanair“ atidarius bazę Vilniuje, Kaune gali keleivių skaičius mažėti. Pašnekovas pabrėžia, kad ypatingai bendrovei netinka skirtinga oro uosto mokesčių kainodara, dėl kurios Vilnius atrodo patraukliau. Anot „Ryanair“ komercijos direktoriaus, oro uosto mokesčiai turi ženklią įtaką formuojant pasiūlymus, todėl didėjant mokesčiams išlaikyti mažiausias kainas – kas yra bendrovės siekis – tampa sudėtinga.
„Kaunas turi visą reikiamą infrastruktūrą, tačiau jei ten nesileistų „Ryanair“, jis būtų tuščias“, – pastebi p. O‘Brienas.
Pagyrų jis negaili Palangos oro uostui, iš kur bendrovė taip pat ėmė neseniai skraidyti. Anot jo, Palangos oro uostas sparčiai vystosi ir ten vadovybė nedaro klaidų, kurių esą apstu Kaune.
Anot VĮ „Lietuvos oro uostai“, „Ryanair“ plėtra – atsakas į Lietuvos oro uostų tiklo skatinimo priemones.
„Tokiais veiksmai siekiama pasinaudoti teikiama nauda. Keliautojai turės tik daugiau galimybių iš Vilniaus oro uosto keliauti į daugiau miestų“ – pabrėžia Indrė Baltrušaitienė, „Lietuvos oro uostų“ komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovė.
Daugiau skrydžių
„Ryanair“ nauji skrydžiai iš Vilniaus – į Berlyną ir Maltą – ne vieninteliai. Bendrovė žiemos sezoną ims skraidyti į Birmingemą Jungtinėje Karalystėje, taip pat į Londono Lutono ir Londono Stanstedo oro uostus.
Nuo žiemos sezono pradžios „Ryanair“ iš Vilniaus oro uosto turės 46 skrydžius per savaitę, iš Kauno – 27, Palangoje paliekamas tas pats maršrutas – į Londono Stanstedo uostą – dukart per savaitę.
