KLASCO perkrovė tiek pat, pelnas sumažėjo
Bendrovė perkrovė 12,2 mln. tonų krovinių, tiek pat, kiek ir 2014 m., rašoma išplatintame pranešime. KLASCO gavo 44,8 mln. Eur pajamų, kiek daugiau nei užpernai, kai jos siekė 44,4 mln. Eur.
Tuo metu ikimokestinis pelnas sumažėjo 23%, nuo 7,4 mln. Eur iki 5,7 mln. Eur. Nors krovos apimtys nemažėjo, pasikeitė veiklos rūšys – daugiau krauta generalinių ir biriųjų krovinių. Šiems „reikia daugiau darbo rankų“, taigi iš jų uždirbama mažiau, sako Vida Bortelienė, bendrovės komunikacijos secialistė.
Pasak jos, šiemet planuojamas panašus krovos lygis – kiek daugiau nei 12 mln. tonų.
VŽ praėjusių metų pabaigoje rašė, kad prieš porą metų KLASCO buvo užsibrėžusi tikslą pasiekti 15 mln. tonų per metus, tačiau ambicijas pristabdė karas Ukrainoje ir suprastėjusios ekonomikos tendencijos.
Išplatintame pranešime teigiama, kad metai buvo sudėtingi „dėl menko tranzitinių krovinių srauto Rytų-Vakarų prekybos koridoriuje“ ir stipresnės konkurencijos regione bei Klaipėdos uoste.
Dividendai ir plėtra
Ketvirtadienį įvykusiame akcininkų susirinkime patvirtinti bendrovės išmokami dividendai. Jiems numatyta paskirti 3,5 mln. Eur arba 0,238 Eur vienai akcijai.
KLASCO jau pernai pradėjo buvusio istorinio Klaipėdos Vitės kvartalo, dabar – uosto dalies tvarkymo darbus. Šiemet ir toliau bus tęsiamas šio kvartalo pritaikymo uosto veiklai projektas. Audrius Pauža, KLASCO generalinis direktorius, anksčiau VŽ yra minėjęs, kad nugriovus senus statinius ir perplanavus geležinkelio tinklą ši teritorija bus plečiama maždaug 40.000 kub. m talpos sandėliais ir atvirų aikštelių plotais.
Taip pat analizuojamas tolesnis teritorijos vystymas Smeltės pusiasalyje, kur įsikūrusi Tarptautinė jūrų perkėla (TJP). Ilgus metus čia veikusi AB „DFDS Seaways“ pernai vieną laivybos liniją perkėlė į Centrinį Klaipėdos terminalą, o ateityje čia planuoja perkelti ir kitas dvi linijas. Tad pietinėje uosto dalyje įsikūrusios TJP teritorija liktų tuščia ir joje būtų galima plėtoti kitokio pobūdžio veiklą.
Užsienio ekspertai rengia studiją, kuri įvertins, kokios rūšies terminalas galėtų atsirasti šioje uosto dalyje.
„Turime įvertinti tarptautinę rinką, kaimyninių valstybių, kompanijų ekonominį augimą geopolitinę erdvę ir tik tada priimti sprendimus. Savo veiksmus ir investicijas planuojame 10-15 metų į priekį, todėl gili analizė būtina“, – yra sakęs p. Pauža.
KLASCO valdo UAB koncernas „Achemos grupė“. Bendrovė yra didžiausia Klaipėdos uosto krovos kompanija, joje dirba daugiau kaip 700 žmonių. KLASCO veiklą vykdo penkiuose specializuotuose terminaluose (biriųjų ir skystųjų trąšų, grūdų, generalinių krovinių ir ro-ro), teikia uosto vilkikų paslaugas.